Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados – ją gavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl pataisų teiks išvadą Seimui.

Pakeitimus Seimui pristatęs Linas Kukuraitis BNS teigė, kad pagal siūlomą projektą išankstinės pensijos gavėjai visą jiems priklausančią pensiją vėl galėtų gauti sulaukę maždaug 85–86 metų.

Pataisos numato, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol  apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

„Tuo metu, kai žmogus kažkuria prasme grąžina „Sodrai“ tą sumą, kuri jam buvo paskolinta prieš pensinį amžių, tai yra panašiai užtrunka 21 metus, (...) jiems atstatyti senatvės pensiją. (...) Tai atliktų tam tikrą socialinį teisingumą, nepasmerkiant tų žmonių iki gyvenimo pabaigos. O tie, kurie, deja, neišgyveno tų 21 metų, (...) jie ir turėtų tą sumažintą pensiją“, – pristatydamas pataisą Seime teigė Linas Kukuraitis.

Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos.

 

„Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos. Jeigu gyveni iki 90 metų ar iki 100 metų, tuos 20, 30, 40 metų po pensijos tavo pensija yra sumažinta“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Seimo Teisės departamentas sako, kad tokia tvarka skatintų gyventojus pasinaudoti galimybe gauti išankstinę pensiją.

„Asmuo, kuris nusprendė pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, ją gali gauti penkerius metus iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 mėnesių ilgiau nei tokias pačias socialinio draudimo įmokas mokėjęs, tačiau teise į išankstinę senatvės pensiją nepasinaudojęs asmuo“, – nurodo Seimo teisininkai.

Tačiau L. Kukuraitis teigė, kad pataisomis nesiekiama skatinti išėjimo į išankstinę pensiją.

„Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų, nes darbingo amžiaus žmogaus finansiniai ir sveikatos sunkumai turėtų būti sprendžiami užimtumo, nedarbo, netekto darbingumo draudimo ir sveikatos sistemų pagalba“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų (...)

 

„Priešingai, kalbame apie vyriausius mūsų visuomenės asmenis, tai yra tuos, kurie gyvena labai nelengvoje situacijoje“, – pridūrė jis.  

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė pasigedo analizės, kokie žmonės renkasi išankstinę pensiją, kokios priežastys juos skatina ją rinktis, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tokia sistema nebaudžia žmogaus, nes jis į išankstinę pensiją išeina savanoriškai, niekas to daryti neverčia.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės teigimu, leidus po tam tikro laiko išankstinių pensijų gavėjams atstatyti visą pensiją valstybei mažiau reikės tokius žmones šelpti.

L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 1,13 proc., arba 7,5 tūkst. gyventojų, ji yra apie 25 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. 

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą.