Atlikę antikorupcinį vertinimą STT pareigūnai konstatavo, kad dėl egzistuojančio teisinio reglamentavimo nuostatų, praktikoje kino projektų vertinimo ekspertų sąrašai formuojami iš tų asociacijų atstovų, kurių nariai yra kino gamintojai ar kūrėjai ir siekia gauti valstybinį finansavimą filmų projektams įgyvendinti, o tai gali kelti subjektyvių sprendimų rizikas.

„Nustatyti atvejai, kai ekspertų komisijos nariai vertino galimai susijusių subjektų kino projektų paraiškas ir rekomendavo jas finansuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Anot jo, taip pat nenustatyta reitingavimo ar kitokia objektyvi atranka į ekspertų komisijas, o Lietuvos kino centro direktoriui suteikti per platūs įgaliojimai skiriant ekspertus.

„Praktiškai vienasmenis Lietuvos kino centro direktoriaus sprendimas iš sąrašo pasirinkti tam tikrus kandidatus ir skirti juos į ekspertų komisijas, taip pat ir atsiradusi galimybė direktoriui įtraukti į ekspertų komisiją narį, nesantį sąraše, ir nesiremiant konkrečiais tokių narių skyrimo bei atrankos kriterijais, apskritai nenurodant iš kur, sudaro galimybes nesąžiningam elgesiui ar korupcijos rizikai pasireikšti“, – teigiama STT dokumente.

Tarnybos vertinimu, iki galo aiškiai nesuformuluoti kino projektų vertinimo kriterijai sudaro galimybes juos vertinti subjektyviai, o ekspertų komisijos narių išvados kartais gali neatitikti objektyvumo ir aiškumo kriterijų.

„Ekspertų komisijos nariai pradiniame projektų vertinimo etape kartais rekomenduoja neskirti finansavimo projektui, nors teisinis reguliavimas to nenumato, nenurodomi sprendimų neskirti finansavimo motyvai. Be to, ekspertų komisijų nariams suteikta diskrecija spręsti dėl kino valstybinio finansavimo dydžio, nes nėra numatytų kriterijų skiriamai sumai nustatyti“, – teigiama STT išvadoje.

Šios tarnybos pareigūnai vertino, kaip 2019–2022 metais kino projektų parengiamiesiems ir gamybos darbams paskirstyta beveik 22,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.