Įnašas sumokėtas nuo Lietuvos klientų dalies, BNS ketvirtadienį informavo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Akvilė Adomaitytė.

„Pirminiais skaičiavimais, už 2023 metų antrąjį ketvirtį sumokėjome beveik 0,57 mln. eurų. Šis skaičius apskaičiuotas Lietuvos klientų daliai, kurie sudaro apie 1,5 proc. visos mūsų globalios klientų bazės“, – teigia A. Adomaitytė.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Tuo metu Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus prognozavo, kad „Revolut“ atsidurs tarp įnašo mokėtojų, tačiau ta suma nebus didelė.

„Swedbank“ trečiadienį pervedė 25 mln. eurų avansinį įnašą, Šiaulių bankas anksčiau pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė tam numatęs apie 7 mln. eurų.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

 

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos avansinį mokestį turi sumokėti iki rugpjūčio 31-osios pabaigos.

Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė Rūta Asadauskaitė ketvirtadienį BNS sakė, kad informaciją apie visų bankų ir kredito įstaigų sumokėtą įnašą penktadienį praneš Finansų ministerija.

Įnašui mokėti būtina VMI deklaracija pildymui parengta nuo trečiadienio.

Mokesčių inspekcija rugpjūčio 24-ąją pakeitė jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Dėl to bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

Lietuvos banko skaičiavimais, bendra avansinio įnašo suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų, o per dvejus metus –  apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.