Tarp esminių permainų – vežėjų autobusai turės būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų jų amžius turės būti iki 10 metų.

Tikimasi, kad pertvarka padės pritraukti į rinką naujų dalyvių ir taip skatins konkurenciją – kad jos šiame versle trūksta, anksčiau skelbė Konkurencijos taryba.

Į maršrutų aptarnavimą pretenduojančios įmonės privalės turėti metus galiojančią banko ar draudimo bendrovės garantiją, kurios dydis bus apskaičiuojamas maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės metinių reisų skaičiaus. Nesilaikant leidimo sąlygų vežėjas privalės mokėti 10 proc. garantijos sumos.

Nuostolingų maršrutų aptarnavimui galės būti naudojamos valstybės lėšos.

Be to, numatomi aukštesni reikalavimai pirmos kategorijos autobusų stotims, kurių šiuo metu Lietuvoje yra aštuonios. Stotys turės būti pritaikytos žmonėms su negalia, jose turės būti įrengtos bilietų kasos, bagažo saugojimo kameros, poilsio kambariai vairuotojams.

Pataisos taip pat numato galimybę į rinką bandančius patekti vežėjus tikrinti Lietuvos institucijoms siekiant nustatyti, ar jos neturi sąsajų su priešiškomis valstybėmis, už jų nėra sankcionuojamų asmenų ar įmonių. Be to, įmonės turės įrodyti, jog vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai nekelia grėsmės šalies saugumui.

Nuo liepos į tarpmiestinių autobusų rinką ateinantys keleivių vežėjai šiuos reikalavimus turės atitikti iš karto, tuo tarpu senbuviams prisitaikyti prie keičiamų sąlygų suteikiamas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Lietuvos transporto saugos administracijos teigimu, birželio pabaigoje didžioji dalis rinkoje veikusių vežėjų buvo apsisprendusios tęsti veiklą pagal naują tvarką ir pasirašė su administracija tai numatančias sutartis.