Už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistas M. Danielius siekė likviduoti organizaciją „Mūsų namai“

Už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistas Mantas Danielius siekė, kad Lietuva likviduotų Vilniuje veikiančią baltarusių visuomeninę organizaciją „Mūsų namai“ ir pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl organizacijos galimų ryšių su užsienio žvalgybomis.

M. Danielius anksčiau pats yra dirbęs šioje organizacijoje, teikė teisininko paslaugas, jo baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai teigė, kad jis prisistatydavo kaip savanoris, padedantis atvykėliams iš Baltarusijos ir Ukrainos adaptuotis Lietuvoje, o gautą informaciją apie pabėgėlius perdavė apie pabėgėlius su Baltarusijos režimu bendradarbiaujančiai žurnalistei Ksenijai Lebedevai.

2023 m. rugpjūtį Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos, organizacijos „Mūsų namai“ vadovei Olgai Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi, tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.

Portalo „Delfi“ šaltinių teigimu, aktyvistė galėjo bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnyba, ji 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, ten susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą. Pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.

Po to, kai paaiškėjo Migracijos departamento sprendimas dėl O. Karač, M. Danielius jau buvo suimtas dėl galimo šnipinėjimo Baltarusijai. Atsižvelgęs į viešai paskelbtą informaciją, jis kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų VšĮ „Mūsų namai“ ryšių su užsienio žvalgybomis, bei dėl šios įstaigos likvidavimo.

Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, M. Danielius persiuntė prokuratūros atsisakymą VSD, prašydamas įvertinti jo bylos tyrimui vadovavusio prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus veiksmus, ar jis, ignoruodamas VSD, Migracijos departamento ir teismo išvadas, nekelia grėsmės Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

VSD M. Danieliui atsakė, kad departamentas neturi įgaliojimų priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų jo nurodytais klausimais, todėl jo kreipimąsis paliekamas nenagrinėtas.

M. Danielius su skundu kreipėsi į teismą, joje kaip atsakovas buvo įvardintas VSD, o tretieji suinteresuotieji asmenys – Migracijos departamentas bei Užsienio reikalų ministerija.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai gegužės 15 dieną  nutartimi atsisakė priimti M. Danieliaus skundą, ir išaiškino pareiškėjui, jog dėl šio ginčo santykio jis turi teisę kreiptis skundu į žvalgybos kontrolierių.

LVAT antradienį pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o M. Danieliaus skundą atmetė.

ELTA primena, kad rugsėjo 20 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad teisininko išsilavinimą turintis 40-metis kaltinamasis surinko ir perdavė Baltarusijos valstybinio kanalo žurnalistei K. Lebedevai informaciją apie Lietuvoje esančių baltarusių opozicijos organizacijų vadovus ir jų narius, jų veiklą, nuotraukas, filmuotą medžiagą, nuo režimo pabėgusių piliečių asmens duomenis, fotonuotraukas, ikiteisminio tyrimo duomenis bei tam tikrus duomenis apie Lietuvos piliečius.

ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas 2022 metų rugsėjo pabaigoje, gavus pagrįstų duomenų, kad M. Danielius, įtariama, nuo 2022 metų pradžios rinko Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją ir tą informaciją perdavė. Įtariamasis buvo sulaikytas vos pradėjus tyrimą.

„Mes aptarinėjome publikacijas, nei man, nei Lebedevai KGB užduočių neformulavo“, – teigia M. Danielius.

Jis sakė tenorėjęs parodyti, kokie iš tikrųjų yra į Lietuvą atvykę baltarusių opozicinių organizacijų atstovai. Pasak kaltinamojo, jie siekė pasisavinti pinigines lėšas, skirtas opozicijos rėmimui, o baltarusių organizacijos, kuriose jis dirbo, norėjo, kad jis dirbtų nemokamai.

„Jos ieškojo bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad dirbtų už dyką, jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką“, – teigia M. Danielius.

Tarptautinis piliečių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ skelbia teikiantis baltarusiams humanitarinę, psichologinę pagalbą, taip pat padeda ieškoti darbo baltarusių pabėgėliams vykdo žmogaus teisių pažeidimų stebėseną, Lietuvoje centras registruotas 2014 m.

Šią organizaciją Minskas 2022 m. paskelbė ekstremistine, o 2021 m. Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

Šiemet liepą Bresto apygardos teismas paskelbė nuosprendį žmogaus teisių gynėjai O. Karač, Tarptautinio piliečių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei. Ji už akių nuteista 12-ai metų nelaisvės ir 600 tūkst. Baltarusijos rublių (170 tūkst. eurų) bauda. Kartu su O. Karač nuteisti ir kiti opozicijos veikėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių