Pirmieji sprendimai dėl kardomųjų priemonių teisėjams: penki suimti 10 parų

Leido suimti V. Kažį

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį 10 parų leido suimti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį.

Prokuratūros prašymas patenkintas tik iš dalies, teisėją buvo prašoma suimti mėnesiui, žurnalistams sakė jo advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė.

Advokatė teigė, kad skųs nutartį suimti teisėją.

Ji mano, kad dėl šio teisėjo sulaikymo įvyko nesusipratimas ir tai turėtų paaiškėti netrukus.

Juodą striuke apsirengusį ir po gobtuvu veidą slėpusį teisininką pareigūnai vedė į teismo salę.

55 metų V. Kažys 1992–1995 metais dirbo tuometiniame Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme, 1995–1999 metais nagrinėjo bylas Vilniaus apygardos teisme, o nuo 1999 metų pradėjo dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

2002–2011 metais jis buvo Teisėjų garbės teismo nariu.

Viktoras Kažys

V. Bavėjano suėmimas

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas suimtas 10-čiai parų.

Tokiam pačiam laikotarpiui suimtas ir jo kolega, Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys. Abu jie nagrinėjo baudžiamąsias bylas.

Teismas tik iš dalies patenkino prokuratūros prašymus, nes abu teisėjus  korupcijos byloje buvo prašoma suimti mėnesiui.

„Nutartį aš vertinu kritiškai. Mes apskųsime ją. Jeigu nėra teisės, tai jos nėra. (Teismas-BNS) parašė, kad naikins kažkokius įrodymus ir panašiai. Bet tokį amžių ir patirtį turintis teisėjas... kad taip elgtųsi ir nesuprastų savo veiksmų. Juokingai atrodo. Iš tikrųjų tai viešasis interesas, kad visuomenės žinotų, kad taip nesielkit, bet kurį gali paliesti, pokalbį ištrauksim ir taip atsidursim teisme“, – žurnalistams sakė V. Bavėjano advokatas Saulius Juzukonis.

64 metų V. Bavėjaną, sunėrusį rankas už nugaros ir laikantį pluoštą baltų popierių, teismo koridoriumi vedė du uniformuoti pareigūnai.

Jis iki 1994 metų dirbo prokuratūroje, 1994-1998 metais teisėjavo Lazdijų rajono apylinkės teisme. Iš čia 1998 metais jis perėjo dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą, nagrinėjo baudžiamąsias bylas.

Valdimaras Bavėjanas

Suimtas E. Laužikas

Ilgametis Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas ketvirtadienį buvo suimtas 10-čiai parų korupcijos byloje.

Jo advokatas Mindaugas Dūda žurnalistams sakė, kad įtariamąjį buvo prašoma suimti mėnesiui.

Vieną iš garsiausių Lietuvos teisininkų į Vilniaus miesto apylinkės teismą atvedė du uniformuoti policijos pareigūnai.

59 metų Egidijus Laužikas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriuje dirba nuo 1999 metų, prieš tai jis dirbo kituose teismuose.

E. Laužikas prisidėjo prie Civilinio proceso kodekso rengimo, 2014-2016 metais buvo Teisėjų tarybos pirmininkas.

Prokuratūra kol kas nedetalizuoja, kuo konkrečiai yra įtariamas E. Laužikas.

Egidijus Laužikas

Prašyta suimti penkis teisėjus

Stambaus masto kyšininkavimą tiriantys prokurorai ketvirtadienį nusprendė prašyti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą tik penkiems išvakarėse sulaikytiems aukščiausio rango teisėjams, keturiems iš penkių kartu su jais areštinėje atsidūrusiems advokatams ir dar devyniems įtariamiesiems, apie kuriuos informacija neteikiama, nes esą jie – nevieši asmenys.

Suėmimą prašoma skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Apeliacinio teismo teisėjams Viktorui Kažiui, Konstantinui Gurinui bei Valdimarui Bavėjanui ir Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui.

Suimti dar du teisėjai – H. Jaglinskis ir K. Gurinas

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienio vakarą dešimčiai parų leido suimti dar du teisėjus – Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį ir Apeliacinio teismo teisėją Konstatiną Guriną.

Abu teisininkus į salę atlydėjo uniformuoti policijos pareigūnai.

59 metų Henrichas Jaglinskis teisėju dirba nuo 1987 metų.

Jis yra dirbęs Trakų, ir Vilniaus miesto apylinkės teismuose, 1993-1994 metais dirbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Nuo 1995 metų dirbo Vilniaus apygardos teisme.

Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė BNS yra sakiusi, kad H. Jaglinskis yra vienas labiausiai patyrusių civilinių bylų teisėjų, o įtartino teisėjo elgesio ji nepastebėjusi.

64 metų K. Gurinas Lietuvos apeliaciniame teisme pradėjo dirbti nuo jo įkūrimo 1995 metais, nagrinėjo civilines bylas. Šiemet jis turėjo išeiti į pensiją

1976-1978 metais K. Gurinas dirbo vykdomajame komitete instruktoriumi, vėliau neilgai dirbo prokuratūroje, 1978-1982 metais Teisingumo ministerijoje ėjo vyr. konsultanto pareigas.

1982-1988 metais K. Gurinas pradėjo dirbti teisėju Vilniaus miesto Spalio rajone teisme, 1988-1994 metais buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš čia perėjo dirbti į Apeliacinį teismą.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko suėmimo nuspręsta nesikreipti. Jiems bus skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau, tik po to, kai bus baigti vesti į teismą visi įtariamieji, kuriuos prašoma suimti.

Visus sulaikytuosius galima laikyti už grotų be teismo leidimo iki rytojaus, nes operacija prasidėjo trečiadienį. O kai kurie įtariamieji buvo sulaikyti ne iš karto ryte.

Beje, Regionų apygardos teismo Kauno rūmų teisėjai, nesulaukę tądien ryte savo kolegos G.Čekanausko, išvydo jį dar to paties trečiadienio popietę, kai baigiantis darbo dienai jis buvo pareigūnų atvežtas į savo darbo vietą. STT sulaikyto kolegos tarnybinio kabineto apžiūra užtruko. Ji buvo baigta tik po teismo darbo valandų.

Nuspręsta prašyti suimti ir keturis iš penkių sulaikytų advokatų – Drąsutį Zagrecką, Giedrę Cimbolienę, Aivarą Surblį ir Marių Navicką. Tik Romualdui Mikliušui ketinama skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Griežčiausios kardomosios priemonės nuspręsta prašyti ir devyniems iš likusių trylikos sulaikytųjų, kurių prokuratūra neįvardija.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Tačiau advokatai žurnalistams patvirtino, kad tarp jų yra du verslininkai – Vilniaus statybos įmonės „Indema“ vadovas Rolandas Vasiliauskas ir kelioms įmonėms vadovaujanti Oksana Sakalauskienė.

Rolandas Vasiliauskas

Dėl kitų kardomųjų priemonių dar aštuoniems įtariamiesiems šiuo metu sprendimai nėra priimti.

Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Prokuratūra ketvirtadienį paviešino, kad vienas iš tiriamų epizodų yra apie įtariamą poveikį asmeniui, kad jis už piniginį atlygį prisiimtų kito asmens kaltę ir atliktų bausmę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kokaino kiekiu.

Trečiadienį įvairiose Lietuvos vietose atlikta apie šimtą kratų ir kitų suplanuotų proceso veiksmų. Šiuose proceso veiksmuose dalyvavo daugiau nei šimtas STT, policijos pareigūnų, prokurorų.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį patenkino prokuratūros prašymą panaikinti Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko teisinę neliečiamybę, kurią jie turėjo kaip kandidatai savivaldybių rinkimuose.

Ričardas Malinauskas

Prokuratūra taip pat pranešė atnaujinusi pernai nutrauktą ikiteisminį tyrimą A. Surblio atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo ir rengimosi sunkiai sutrikdyti dviejų Klaipėdoje dirbančių pareigūnų sveikatą.

Sprendimą priėmęs Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas tvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų korupcijos „buvo gauti ir reikšmingi duomenys“ apie nutrauktame ikiteisminiame tyrime tirtus galimus nusikaltimus, kurie nebuvo žinomi anksčiau.

A. Surbliui bei dar vienam asmeniui byloje atnaujintas įtariamųjų statusas.

Advokatas buvo sulaikytas pernai balandį, įtariant, kad jis su dar vienu asmeniu planavo pasikėsinimą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato su organizuotu nusikalstamumu kovojančio padalinio vadovą ir prokurorą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas liepą buvo nutrauktas, įtarimai advokatui panaikinti.