Teismas nusprendė: Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas

„Apylinkės teismo sprendimas panaikintas, prokuratūros ieškinys patenkintas“ , – BNS pranešė teismo atstovė spaudai Raimonda Jagminaitė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos verdiktas įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.

Bylą trijų teisėjų kolegija nagrinėjo šalims nedalyvaujant. Ieškovas šioje byloje yra Generalinė prokuratūra, atsakovas – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir trys fiziniai asmenys.

„Teisėjų kolegija šį sprendimą motyvuoja tuo, kad šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl, į tai turėjo būti atsižvelgta, rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo žemės sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei kitų statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, ne gyvenamoji. Ji niekaip nėra susijusi su gyvenamųjų namų statyba.

Be to, detaliojo plano patvirtinimu, ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė.

„Aplinkybė, kad ginčo sklypas tapo kito dalimi, kuriame vienas iš naudojimo būdų yra visuomeninis, dalimi, savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatyta jo naudojimo paskirtis. Sklypo juridinis prijungimas nepakeitė jo faktinės vietos, tai yra ta pati teritorija, o poreikis rekreacijai nepakito“, – nusprendė teismas.

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

„Jokios informacijos neteiksiu“, - BNS penktadienį po teismo sprendimo sakė Ž.Povilonis.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

Pernai rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.

Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams. Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statomo prabangaus gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis.

Liepą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.

Teismas tuo pačiu nutraukė tyrimą, ar Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo prieštarauja Konstitucijai, nes Vyriausybė šį nutarimą jau atšaukė.