Riaušių byloje liudijęs D. Kepenis: nepajutau jokios agresijos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas D. Kepenis teisme iš pradžių ėmė dėstyti, ką mano apie koronaviruso pandemijos metu taikytus suvaržymus. Anot jo, kaukių dėvėjimas, galimybių pasas buvo perteklinės priemonės. Dėl to, pasak Seimo nario, žmonės 2021 m. vasarą ir susirinko protestuoti prie parlamento.

„Tai buvo protestas prieš prievartą skiepytis, prieš galimybių pasą. Aš tą mitingą supratau kaip protestą prieš prievartą“, – dėstė „valstietis“.

D. Kepenis pažymėjo pats žinojęs apie vyksiantį protestą, pats raginęs socialiniame tinkle „Facebook“ žmones eiti į protesto akciją.

„Čia įvyko tam tikra gripo formos atmaina, ką dabar sako visas pasaulis. (...) Dabar visas pasaulis atsiprašinėja paskiepytų žmonių, kurie miršta. Pasaulio šalių vadovai atsiprašinėja žmonių, kuriuos per prievartą skiepijo“, – apie koronaviruso pandemiją savo nuomonę pristatė D. Kepenis.

Jo įžvalgos sulaukė kaltinamųjų aplodismentų, tačiau bylą nagrinėjantys teisėjai sudrausmino kaltinamuosius, ragino liudytoją pasakoti apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie Seimo, o ne dėstyti savo nuomonę apie pandemijos metu taikytus suvaržymus.

D. Kepenis pažymėjo, kad pats protesto prie Seimo metu buvo išėjęs pabendrauti su žmonėmis, nuo scenos perskaitė pranešimą.

„Nė karto nė iš vieno žmogaus nepajutau jokios agresijos“, – komentavo parlamentaras.

„Valstietis“ teigė iš protestuojančių žmonių išgirdęs, kad jie nori pabendrauti su premjere I. Šimonyte ir konservatorių partijos vadovu G. Landsbergiu. D. Kepenio teigimu, jis Seime iš tribūnos perdavė šį kvietimą politikams, tačiau jie nesutiko išeiti pabendrauti su žmonėmis.

Garantuoju, jei jie būtų išėję, žmonės tuo metu būtų nusiraminę, išsisklaidę, išsiskirstę.

„Garantuoju, jei jie (I. Šimonytė ir G. Landsbergis – ELTA) būtų išėję, žmonės tuo metu būtų nusiraminę, išsisklaidę, išsiskirstę“, – dėstė D. Kepenis.

Anot Seimo nario, parlamento salėje jam ekspremjeras Saulius Skvernelis sakė, kad prieš protestuojančius esą bus panaudotos dujos. Liudytojas svarstė, kad veikiausiai kolegas jam taip pasakė, nes turi darbo teisėsaugoje patirties, gali numatyti, kaip tam tikrose situacijose gali elgtis pareigūnai.

D. Kepenis, atsakinėdamas į proceso dalyvių klausimus, tvirtino matęs prie Seimo pastatytas kartuves. Parlamentaras teigė jų neišsigandęs.

„Niekas ten nieko nenorėjo karti, o, jeigu žmonės to bijojo, tai čia jų reikalas. Yra posakis, kad vagies kepurė dega“, – dėstė liudytojas.

Parlamentaras teigė pats iš Seimo rūmų tądien, kai vyko protestas, išėjo visiškai be trikdžių.

Trečiadienį teisme liudijęs kitas parlamentaras, „darbiečių“ frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas. Jis teigė kritiškai vertinantis pačių teisėsaugos pareigūnų darbą riaušių metu.

„Man labiau kelia klausimų policijos veiksmai, o ne maištininkų. Pačių spec. pajėgų žmonės buvo sužeisti. Kaip ledo ritulio sirgalius galiu pasakyti, kad jei vartininką sužeidžia, tai kas kaltas?“, – svarstė liudytojas.

Parlamentaras pats tvirtino protesto prie Seimo metu bendravęs su žmonėmis. V. Valkiūno manymu, jie buvo nusiteikę kritiškai valdžios atžvilgiu, bet nebuvo agresyvūs.

„Nepasakyčiau, kad nepagarbiai, bet kritiškai (nusiteikę valdžios atžvilgiu – ELTA). Bet logiška, kad kažkam kažkas netinka“, – teisme kalbėjo parlamentaras. 

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, buvusi mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.