Atidarius VU Medicinos mokslo centrą, premjerė tikisi, jog jis taps tiesos šaltiniu

„Linkiu, kad šita vieta būtų kuo stipresnis transliatorius – ne tik tai transliacinei medicinai, (...) bet taip pat ir to, ko reikia žmonėms tam, kad negimtų sąmokslo teorijos, tam, kad jos nebūtų plėtojamos, tam, kad žmonės nepradėtų abejoti kažkokiais paprasčiausiais dalykais, kurių juos moko vidurinėje mokykloje“, – renginio metu kalbėjo premjerė.

„Manau, kad mokslo žmonių balsas, mokslo žmonių vaidmuo čia yra labai svarbus“, – sakė ji.

Kalbėdama apie naujojo centro įkūrimą, premjerė akcentavo sunkumus, su kuriais buvo susidurta jo metu.

„Sudėtingi tie pastarieji penki metai buvo (...) daug tų iššūkių buvo – ir kovidas, ir Rusijos invazija į Ukrainą, su kuria susidūrė taip pat ir šitas objektas, kaip ir labai daug ambicingų darbų, kurie buvo pradėti vienomis sąlygomis, o paskui reikėjo reaguoti į kintančią situaciją“, – dėstė I. Šimonytė.

„Žinant, kiek metų užtruko, kol iš idėjos šis pastatas virto realybe, tikrai visiems norisi padėkoti už atkaklumą, tiek akademinei bendruomenei, tiek sprendimų priėmėjams, tiek klinicistams, tiek statybininkams, tiek projektuotojams, tiek visiems dalyvavusiems šiame procese“, – premjerei antrino sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

„Verčiamas naujas medicinos istorijos puslapis ne tik VU Medicinos fakultetui, tačiau ir visai Lietuvai“, – pridūrė jis.

Naujajame VU MF Medicinos mokslo centre įsikūrė laboratorijos ir tyrimų centrai. Čia pasitelkiant įvairiausius įrankius – nuo žmogaus ląstelių auginimo, modernių molekulinių tyrimų iki skaitmeninių technologijų – bus siekiama plėtoti transliacinę, personalizuotą ir skaitmeninę mediciną.

Centre taip pat įsikurs pirmasis šalyje populiacinis biobankas, pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius bus stiprinama kova su vėžiu, planuojama auginti organoidus – mažas žmogaus organų versijas.

Centre taip pat veiks ir pirmoji šalyje Paleogenetikos laboratorija, kur bus iš esmės tyrinėjamas senovinis žmogaus DNR, bei vienintelis Lietuvoje populiacijos ir retųjų ligų biobankas, padėsiantis geriau suprasti šių laikų Lietuvos gyventojų sveikatos ypatumus.

Medicinos mokslo centre bus plėtojama ir skaitmeninė medicina – pasitelkus centro mokslininkų sukurtus dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo įrankius norima stiprinti kovą su vėžiu.

Mokslininkų komandos Medicinos mokslo centre planuoja auginti ir organoidus, arba mažas žmogaus organų versijas iš pluripotentinių kamieninių ląstelių.

Visą centrą sudaro šeši korpusai ir beveik 900 atskirų patalpų, pastato plotas užima 19 tūkst. kv. metrų.

Bendros investicijos į centro kūrimą siekia 66 mln. eurų, iš jų 36,6 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.