Prezidentė atidarė 18-ąją Vilniaus knygų mugę

  • Teksto dydis:

Vienas didžiausių regione kultūros renginių – Vilniaus knygų mugė – yra kasmet laukiama, ji skatina Lietuvą ieškoti bendrų istorinių vardiklių su kitomis valstybėmis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tai, ko gero, pati gražiausia ir didžiausia šventė visiems – nuo mažiausio iki vyriausio. Kada žinome, kad ši šventė ateina beveik su pavasariu, kada nuolat aplink viskas keičiasi ir bunda, ateina kartu su knyga, ateina kartu su kūryba, su viskuo, kas mus pakylėja, ko laukiame kiekvienais metais ir prie ko kiekvienas prisiliečiame. Todėl, kaip visada, sveikinu visus, nes tai – visų mūsų šventė, visų išsiilgta šventė ir svarbiausias metų įvykis beveik mums visiems“, – knygų mugės atidaryme Vilniuje sakė D.Grybauskaitė.

Visiems linkiu, kad mugėje praleistas laikas būtų ir turiningas, ir spalvingas, ir visiems naudingas, ir teikiantis viltį, apjungiantis bendrumu. Todėl XVIII knygų mugė ir jūsų gyvenime vėl, tikiuosi, paliks nepamirštamą ženklą.

Prezidentė, turėdama omenyje šiųmetinės mugės temą – lietuviški ženklai, pabrėžė, kad jie pristatomi pasauliui per šalies mokslą, kūrybą, kultūrą, galiausiai – pačią knygą. Ji atkreipė dėmesį, kad gausybė mugėje dalyvaujančių svečių taip pat pristato savo kultūrą, kuri įvairiomis temomis persipynusi su lietuviškais ženklais. Ji pabrėžė, jog tai – ne tik kultūriniai mainai ar pažintys, bet ir bendras pasaulis, verčiantis „ieškoti bendrų istorinių vardiklių ir bendrai su visais pasaulio žmonėmis ir valstybėmis pažvelgti į ateitį“.

Ji su šypsena pažymėjo, kad knygų mugė yra vienintelis dalykas, kuriame norėtųsi amžinybės: „Todėl tikrai jokių kadencijų nesiūlysiu“.

„Visiems linkiu, kad mugėje praleistas laikas būtų ir turiningas, ir spalvingas, ir visiems naudingas, ir teikiantis viltį, apjungiantis bendrumu. Todėl XVIII knygų mugė ir jūsų gyvenime vėl, tikiuosi, paliks nepamirštamą ženklą“, – sakė prezidentė.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, sveikindama mugės lankytojus ir dalyvius, pažymėjo, kad per 18 gyvavimo metų knygų mugė tapo viena reikšmingiausių leidybos ir skaitymo renginių, bet neabejotinai yra „vienas reikšmingiausių kultūros įvykių Lietuvoje apskritai“.

„Nuoširdžiai linkiu kiekvienam iš mūsų šioje mugėje rasti bent vieną gerą, neatverstą knygą – tą ypatingą, tą neperskaitytą, kuri teiktų jums malonumą“, – sakė ministrė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad knygų skaitymas yra Lietuvos gyvavimo garantas. Jis iškėlė mintį, jog netrukus 700-ąjį jubiliejų minėsiantis Vilnius, kaip vienas daugiausiai knygų vienam gyventojui leidžiantis miestas, galėtų tapti Pasaulio knygų sostine.

„Aš tikrai asmeniškai sieksiu ir kviečiu jus visus prisijungti, kad Vilnius taptų Pasaulio knygų sostine – yra toks veiksmas. Manau, kad galime aplikuoti ir laimėti, tai būtų gražus akcentas mūsų skaitančios ir rašančios tautos“, – kalbėjo jis.

Šiųmetinėje mugėje laukiama svečių iš 15 užsienio šalių, pagrindinis akcentas bus žmonės, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinantys Lietuvą.

Tradiciškai per 60 tūkst. lankytojų sutraukiantis didžiausias literatūrai, muzikai, kultūros diskusijoms skirtas renginys vyks 18-ą kartą, šįkart su šūkiu „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Laukiama per 300 dalyvių, suplanuota 400 kultūrinių renginių.

Organizatorių teigimu, didžiulis šios mugės išskirtinumas į Lietuvą bent trumpam grįžtantys po pasaulį išsibarstę kūrėjai ir kultūros bei mokslo šviesuliai.

„Mūsų šalis jauna, jos tapatybės supratimai skiriasi, nors ir sutariame, kad esame užgimę tautos ir kalbos pagrindu. Bet ar atsisakysime žmonių, kurie laikė save lietuviais, nors lietuviškai nekalbėjo? XX amžiaus pradžioje Oskaras Milašius, diplomatinio korpuso galva Prancūzijoje, gina Lietuvą ir jos interesus net nemokėdamas lietuviškai. Kai Bobas Dylanas gauna Nobelio premiją, mes klausiame savęs, jis lietuvis ar ne. Kai miršta Leonardas Cohenas, sakome, kad mirė dar vienas lietuvis. Tie lietuviški ženklai kiekvienam vis kitokie. Bet visiems svarbūs“, – yra sakęs organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis.

Organizatoriai žada, kad nemažai naujų knygų, kurios mugę pasieks tiesiai iš spaustuvių, siūlys ne tik didžiosios leidyklos, bet ir pirmą kartą mugėje dalyvaujantys save išsileidę autoriai, taip pat muziejai, galerijos. „Muzikos salės“ organizatorių teigimu, nemažai vinilinių plokštelių bei kompaktinių diskų į mugę keliaus taip pat tiesiai iš leidybos kompanijų.

18-tąjį kartą rengiamoje Vilniaus knygų mugėje šiemet laukiama gausaus Ukrainos dalyvavimo: šaliai atstovaus dešimt leidyklų, gausiai bus atstovaujama ir Jungtinė Karalystė. Tarp užsienio svečių – leidėjai iš Rumunijos, Katalonijos, Slovėnijos, Latvijos. Be Ukrainos ir Jungtinės Karalystės, laukiama svečių iš Rusijos, Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Suomijos, Izraelio, Italijos, JAV, Islandijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos.

Vilniaus knygų mugė vyks vasario 23 – 26 dienomis.


Šiame straipsnyje: Vilniaus knygų mugėLitexpo

NAUJAUSI KOMENTARAI

gal

gal portretas
lenino raštų naujas leidimas yra...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių