Nuo kolūkių iki NATO

Kaune įsikūrusio "Aerogeodezijos instituto" paslaugų prireikia ne tik Lietuvos, bet Europos institucijoms.

Nuo pieštukų iki kompiuterio

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas pirmųjų lietuviškų topografinių žemėlapių buvo reikalingas parengiant sutartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl sienų įteisinimo.

Žemėlapio leidyba pradėta nuo Latvijos pasienio, o vėliau darbai apėmė Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Tauragės rajonus ir pietvakarinį Lietuvos pasienio rajoną Jurbarko–Lazdijų ruože. 1:10 000 mastelio topografinį žemėlapį parengė uždaroji akcinė bendrovė "Aerogeodezijos institutas", šį vardą gavusi tik po nepriklausomybės atkūrimo. Iki tol oficialiuose dokumentuose ji buvo minima kaip Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto (VISCHAGI) Vakarų filialas.

"Iš sovietinei žemės reformai skirtos organizacijos, kuri braižė planus kolūkių laukams, tapome pagrindine Lietuvos kartografavimo įmone", – žvelgdamas į kabinete esančius apdovanojimus kalbėjo "Aerogeodezijos instituto" direktorius Vilius Žilevičius.

Dvylika metų valstybinės reikšmės bendrovei vadovaujantis V. Žilevičius skaičiuoja nuveiktus darbus: Lietuvos valstybės sienos kartografavimas, GIS taikomieji tyrimai, visos Lietuvos skaitmeninis topografinis žemėlapis, kurio mastelis 1:50 000, aeronavigacinis žemėlapis – 1:250 000. Pastarieji du žemėlapiai sukurti pagal NATO standartus ir sėkmingai papildo pasaulinės kartografinės informacijos rinkinius, kurie būtini Lietuvos ir kitų NATO šalių gynybinių poreikių funkcijoms. "Ir tai toli gražu ne visi darbai, kuriuos padarėme ir rengiamės atlikti", – užtikrino direktorius.

Nuotraukos iš palydovo

V.Žilevičiaus teigimu, nuo 1950 m., kai įsikūrė ši įstaiga, pasikeitė ir darbuotojų skaičius, ir naudojama technika.

"Prieš 50 metų bendrovėje dirbo apie 400 darbuotojų, dabar –150", – skaičiavo V.Žilevičius. Klystate manydami, kad žemėlapius sudarinėjantys žmonės kabinetuose skęsta tarp popieriaus lapų ir šimtų nulūžusių pieštukų. Anksčiau, žinoma, didžioji dalis darbų buvo atliekama ant popieriaus, dabar naudojama moderniausia kompiuterinė įranga. "Naudojamės sudėtinga kartografavimo įranga, kurią padovanojo Šveicarija. Ja atlikta daug kariškių užsakymų, su šalies sienų nustatymu susijusių darbų", – pasakojo bendrovės direktorius.

Žemėlapius sudaranti bendrovė šiuo metu gauna nemažai užsakymų iš Lietuvos ir užsienio, V.Žilevičius viliasi, kad ateityje darbų tik daugės. Bendrovės turima įranga ir darbuotojų kvalifikacija leidžia sudaryti žemėlapius pagal nuotraukas, padarytas iš lėktuvų ir palydovo. "Turbūt daug kam kyla klausimas, kurios nuotraukos yra tikslesnės? Žinoma, iš lėktuvo, tačiau palydovas turi daugiau pranašumų, – apie darbo ypatumus pasakojo direktorius. – Jis vaizdą fiksuoja lyjant lietui ir sningant, o nuotraukas iš lėktuvo galima daryti tik esant geram orui."

Pasak V.Žilevičiaus, Lietuvoje tokių nuotraukų daugiau niekas nedaro.

Bendrovėje dirba ilgamečiai

V.Žilevičius pasakojo, kad 99,8 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei, o jas valdo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

"Kartais dėl to atsitinka keistų dalykų", – prasitarė bendrovės vadovas. Jis prisiminė, kai bendrovė negalėjo dalyvauti konkurse Lietuvoje 13 mln. Lt vertės darbams atlikti. Mat naudos gavėjas buvo ŽŪM, o projektas buvo finansuojamas PHARE programos lėšomis. Dėl griežtų reikalavimų darbams atlikti tiko užsienio šalių konsorciumas. "Nepaisant to, kad priklausome valstybei, turime UAB statusą, o tai ne į naudą", – atvirai kalbėjo V.Žilevičius.

"Aerogeodezijos instituto" kolektyvo didžiąją dalį sudaro dailiosios lyties atstovės. "Jau beveik keturiasdešimt metų sėdžiu šioje vietoje ir niekur negalvoju eiti. Geresnio darbo nerasiu ir nenoriu ieškoti", – užtikrino viena kolektyvo ilgamečių darbuotojų.

Prieš užverdami bendrovės duris, apsilankėme jos patalpose esančioje parduotuvėje, kurioje galima rasti mažų ir didelių, spalvotų ir vienspalvių, visos Lietuvos ir atskirų miestelių žemėlapių.

"Visus planus ir žemėlapius rengiame remdamiesi savo duomenų baze", – tikino V.Žilevičius.