Į piketą susirinko apie 100 žmonių, jame aiškinta, kad Seimas turi jau 2017 metų biudžete numatyti pinigų pakelti dėstytojų ir mokslininkų algas 20 proc., o iki 2020-ųjų jos turi padidėti 80 proc., palyginti su dabartiniu darbo užmokesčiu. Po peticija, kurioje išdėstyti šie reikalavimai, penktadienį rinkti parašai.

Protesto akcijos rengėjų teigimu, aukštųjų mokyklų asistentų ir lektorių, taip pat institutuose dirbančių jaunesniųjų mokslo darbuotojų atlyginimai yra 25–30 proc. mažesni už šalies vidurkį. Remdamiesi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, jie teigia, kad 2015 metais jaunesnieji mokslo darbuotojai vidutiniškai uždirbo 450 eurų, aukštųjų mokyklų lektoriai – 440 eurų per mėnesį.

„Negalima vienos kokios nors profesinės grupės išnaudoti devynerius metus iš eilės vis žadant ir vis nieko neduodant. Yra tam tikros ribos. Bet jeigu vis dėlto taip nutiktų, kad ir šitas piketas, ir šita peticija, po kuria renkame parašus, neduotų jokio efekto, tikrai ir toliau imsimės priemonių (...). Mes šį kartą neketiname nusileisti, nes iš tiesų prieita riba, sakyčiau, dugnas ir jau blogiau būti nebegali, tai mes prarasti neturime ko“, – žurnalistams sakė viena iš protesto akcijos organizatorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Viktorija Šeina-Vasiliauskienė.

Piketuotojų plakatai skelbė, kad „Valstybė be aukštojo mokslo – valstybė be ateities“, „Lietuvoje išpardavimas – mokslininkas už pusę kainos“, „Moki žodį – nerandi euro“.

Prie Vyriausybės atėjusi į Seimą išrinkta ekonomistė, Vilniaus universiteto dėstytoja Aušra Maldeikienė BNS sakė, kad dabartinė valstybės politika lemia, kad jaunimas nebesirenka mokslinės karjeros Lietuvoje.

„Iš tikrųjų jauni mokslininkai varomi iš šalies. Dar mano karta turime, kur gyventi, esame susikūrę kažkokį gerbūvį, vis vien jau yra šioks toks statusas, nors profesoriai uždirba labai juokingai, palyginti su Europos Sąjungos skaičiais ar tais pačiais estais, kur tris kartus daugiau uždirbama. O jaunimas yra pastatytas į bepročio vietą. Vilniaus universitete mokslų daktaras, matematikas gauna apie 510 eurų. Tai natūralu, kad jų nebeturime, katedroje buvo šeši, dabar neliko nė vieno“, – dėstė ji.

Pati A.Maldeikienė teigė universitete uždirbdavusi 900 eurų į rankas, tačiau jai teko labai daug paskaitų.

„Dirbau dviem etatais, mokėjo man už pusantro ir aš gaudavau 900 eurų į rankas. Bet aš skaičiau keturis kursus. Vakaruose docentas, kuris skaito „Šiuolaikinę ekonominę mintį“, niekada nedėsto nieko kito. Ir iš šitos algos aš turėjau nusipirkti visas knygas, (...) dažniausiai, aišku, pirkdavau vyro pinigais, nes mano nebūtų užtekę“, – pasakojo būsima parlamentarė.

Doktorantas iš Vytauto Didžiojo universiteto Tomas Marcinkevičius savo ruožtu BNS sakė, kad mokslu rimtai norintiems užsiimti doktorantams tenka verstis iš 450 eurų per mėnesį.

„Doktorantas gauna daugiau negu minimali alga, aš, pavyzdžiui, dabar turėčiau tuoj gauti 450 per mėnesį, kaip už studijas tai visai neblogai. Kita vertus, jei nori užsiimti vien mokslu, tai šiuolaikinėmis kainomis, ypač didesniame mieste, tai nėra daug pinigų, jų nuolat trūksta“, – teigė jis.

Vyras pasakojo, kad dar sunkiau gali būti baigus mokslus, nes už dėstymą mokama labai mažai.

„Aš nemanau, kad doktorantai labai daug uždirba, bet geriau būti doktorantu, baigti neapsimoka (...). Aš dėsčiau vieną semestrą, bet tai labai menki pinigai, dėstyti neapsimoka, nes yra labai daug neapmokamo darbo, nes reikia, pavyzdžiui, ruoštis paskaitoms. Man atrodo, sumoka už kokį penktadalį laiko“, – sakė jis.

Su piketo dalyviais išėjęs susitikti Vyriausybės vicekancleris socialdemokratas Rimantas Vaitkus pripažino, kad mokslininkai – apleisti.

„Matome ir savo kaltės finansavimo dalyje, nes pirmiausia turėjome sparčiau auginti tą sritį. Bet yra kitas dalykas, (...) yra vadybinių problemų, kurios irgi turėtų būti sprendžiamos, tai nėra tik finansavimo klausimas“, – sakė jis.