Gedimino kalne galbūt rasti sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai

Sensacingas radinys

Gedimino kalno aikštelėje mirusiųjų palaikus aptiko Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai.

„Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų yra galimai 1863 metų sukilimo vadas Z.Sierakauskas“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Aptiktuose kapuose buvo septyni mirusieji, jie buvo užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename kape aptikta kulka. Prie mirusiųjų aptiktadiržų sagčių, darbužių sagų, keletas smulkių darbužių audinių fragmentų, religinio turinio medalikėlių, medalionų, kryželių.

Prie vieno iš vyrų, kuris palaidotas atskirai nuo kitų, ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“.

Z.Sierakauskui Rusijos valdžios atstovai 1863 metais Vilniaus Lukiškių aikštėje įvykdė mirties bausmę. Jam buvo 37 metai.

Anot Kultūros ministerijos, pirminiai duomenys rodo, jog visi rasti mirusieji buvo sukilimo dalyviai, nubausti mirties bausme.

Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis BNS sakė, kad palaikai rasti ant Gedimino kalno viršaus. Radimvietėjė archeologiniai tyrimai dar turėtų tęstis iki rudens.

„Kad hipotezė pasitvirtintų, ar tai tikrai yra sukilėliai, dar turi būti atlikti tolesni tyrimai“, – sakė A.Šileikis.

Paklaustas, kas leidžia manyti, kad naujai rasti palaikai yra sukilėlių, A.Šileikis paminėjo jų nešiotus religinius medalikėlius.

„Ir prie ankstesnių buvo rasta medalikėlių, ir prie šitų. Medalikėliai datuojami 19 amžiaus antra puse (...). Nėra žinoma, ką tiksliai sukilėliai dėvėdavo, bet būdavo įprasta, kad sukilėliai turi medalikėlį ir ant jo turi būti pavaizduota šventoji Dievo motina, tai buvo einamieji sukilėlių ženklai“, – pasakojo A.Šileikis.

Palaikus perkasoje preliminariai tyrė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė. Visa antropologinė medžiaga perduodama tolimesniam tyrimui į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrą.

Pasak A.Šileikio, tam, kad būtų tiksliai pasakyti, jog rasti Z.Sierakausko palaikai, reikės visų pirma atlikti tyrimus dėl palaikų amžiaus, ligų, kuriomis asmuo sirgo, o po to sektų radinių lyginiams su nuotraukomis.

„Tolesni tyrimai turi būti vykdomi su fotografijų tyrinėjimu, lyginant kaukolę su fotografija ir pan., tokie tyrimai užtrunka“, – sakė A.Šileikis.

Per ankstesnius archeologinius tyrimus šių metų sausį buvo aptikti keturių mirusių vyrų palaikai.

Tyrimai, skirti galutinai patvirtinti, kad archeologai Gedimino kalne iš tikrųjų rado 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Z. Sierakausko palaikus, užtruks apie pusę metų, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

„Gali iki pusės metų trukti“, - žurnalistams Gedimino kalno papėdėje trečiadienį sakė viceministras.

Pasak jo, dėl Z.Sierakausko palaikų perlaidojimo bus sprendžiama visiškai identifikavus jų tapatybę.

Laisvės simbolis

1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadas Zigmantas Sierakauskas Lietuvai svarbus kaip laisvės simbolis, sako istorikė Zita Medišauskienė.

„Be abejo, didžiausia jo įtaka ir reikšmė yra kaip sukilimo vado, tačiau po to jis ilgai buvo simboline Lietuvos laisvės figūra“, - BNS trečiadienį sakė Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja Zita Medišauskienė.

Istorikė teigė, kad didžiąją gyvenimo dalį Z.Sierakauskas gyveno Rusijos teritorijoje, o jo kontaktai su Lietuva dėl cenzūros buvo fragmentiški, riboti ir slapti.

Z.Sierakauskas sukilimui vadovavo kelis mėnesius, tačiau, pasak Z.Medišauskienės, tai buvo pati svarbiausia pasipriešinimo fazė.

„Tai buvo ta kylančioji sukilimo dalis“, - kalbėjo istorikė.

Z.Sierakauskas buvo vienas iš pagrindinių herojų, kurie padėjo palaikyti sukilimo atmintį ir kovos už nepriklausomybę dvasią Lietuvoje.

„Jeigu realiai tas sukilimas kažkokio realaus poveikio situacijai Lietuvoje nepadarė, bet pats pasipriešinimo faktas liko visuomenės atmintyje, ir jis buvo labai svarbus išlaikant tapatybę, kovojant su po sukilimo prasidėjusiu rusinimu“, - pridūrė ji.

„Z.Sierakauskas buvo vienas iš pagrindinių herojų, kurie padėjo palaikyti sukilimo atmintį ir tą pasipriešinimo dvasią, kovos už nepriklausomybę dvasią Lietuvoje“, - sakė Z.Medišauskienė.

Ekspertė teigė, kad Z.Sierakauskas tikriausiai dar iki sukilimo turėjo milžiniškos įtakos demokratiškai nusiteikusiai visuomenės daliai, vėliau ir dalyvavusiai pasipriešinime.

„Jis buvo tų naujų, modernių idėjų skleidėjas Lietuvoje“, - tvirtino istorikė.

Geologų pasiūlymai

Geologai siūlo atlikti papildomus geologinius ir geotechninius tyrimus, siekiant tiksliai įvertinti Gedimino kalno šlaito stabilumą, kad būtų galima tinkamai įrengti drenažo sistemą ir kitas priemones pašalinti vandeniui iš šlaito grunto.

Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, kad preliminarūs Lenkijos geologų atlikti geofizinių kalno tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, jog pietrytinis kalno šlaitas deformuojasi sparčiau, nei manyta ir todėl būtina jį stabilizuoti. Pasak geologų, būtina išgręžti kelis gręžinius kalno viršuje, pietrytiniame šlaite ir pakilimo take paimant gruntų bandinius, taip pat atlikti geotechninį zondavimą ir laboratorinius gruntų tyrimus.

„Pietrytiniame šlaite reikia atlikti esančių statinių ir konstrukcijų vertinimą, išsiaiškinti konstrukcijų įrengimo gylius ir dabartinę būklę ir įdiegti greitąsias priemones kritulių vandeniui nuvesti nuo aukštutinės pilies pamatų. Reikia atlikti pietrytinio Gedimino kalno šlaito stabilumo modeliavimą, išskirti potencialiai nestabilias šlaito zonas, slysmo paviršius“, - nurodo tarnyba.

Anot geologų, atliekant modeliavimo darbus rekomenduojama patikrinti sąlygas, kai polaidžio ir liūčių metu šlaite išsikrauna požeminis vanduo, tuomet, vadovaujantis gautais tyrimų rezultatus būtų galima suprojektuoti ir įrengti nuolatinę sistemą kritulių vandeniui iš šlaito gruntų pašalinti.

Tokias išvadas Lietuvos geologijos tarnyba teikia atsižvelgdama į Lenkijos valstybinio geologinio instituto ekspertų atliktus tyrimus. Kelias savaites kalnas tirtas įvairiais geofiziniais metodais: elektrine tomografija, konduktyvumo matavimais, georadaru ir mikroseisminiais tyrimais. Išvados teikiamos Vyriausybei, Kultūros ir Aplinkos ministerijoms, Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Taip pat pažymima, kad gavus visus tyrimų duomenis, įvertinus esamas konstrukcijas, būtų galima parengti pietrytinio šlaito tvirtinimo projektą.

Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją dėl kalno, tai leido Vyriausybei liepos pradžioje skubiai skirti beveik 3 mln. eurų skubiems kalno tvarkymo darbams. Kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus teigimu, kitąmet sistemiškesniam kalno tvarkymui planuojami dar 5 mln. eurų.

Gedimino kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos.

Kultūros ministerija informuoja, jog antradienį kalno šiaurės vakarų šlaite pradėjo dirbti specialus ekskavatorius, kuriuo įrengiami gruntiniai pagrindai nuošliaužos pažeistame šlaite, vėliau bus montuojama drenažinė, montuojamos tinkladėžės, užpildytos dolomitine skalda, bus atkuriamas buvęs žemės paviršius. Šiuos darbus ketinama užbaigti 2018 metų antroje pusėje.

Praėjusią savaitę kalno Aukštutinių rūmų kiemeliai, teritorija tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos, taip pat archeologinių tyrimų vieta užklota lietaus vandeniui nelaidžia plėvele.