Žvilgsnis į valdovų kolekcijas

Kunigaikščių įvertinti

Daugelis parodoje „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ eksponuojamų kūrinių autorių dirbo abiejų valstybių valdovams, jų kūrinių būta istorinėse didikų kolekcijose.

Vokiečių dailininko Martino Schongauerio darbai naudoti kaip pirmavaizdžiai kuriant Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados grafo Alberto Goštauto, taip pat Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos maldynų miniatiūras.

Valdovų rūmų renesansinių krosnių kokliai buvo kuriami remiantis vokiečių dailininko Hanso Sebaldo Behamo darbų motyvais. Iš Veronos kilęs juvelyras ir brangakmenių raižytojas Giovanni Jacopo Caraglio bene šešerius metus dirbo Žygimanto Augusto Vilniaus dvare ir greičiausiai čia sukūrė savo įstabiausius darbus, kuriuose vaizduojami Lietuvos ir Lenkijos valdovai Bona Sforca, Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza, jaunystėje keliaudamas po Europą, lankėsi garsiojo flamandų dailininko Peterio Paulio Rubenso dirbtuvėse. Dailininkas nutapė net kelis valdovo portretus, po menininko mirties kunigaikštis savo kolekcijai įsigijo dalį dailininko kūrybinio palikimo.

Žymus italų dailininkas Bernardo Bellotto dirbo Lenkijos karaliui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Saksonijos kurfiurstui Augustui III, vėliau – jo įpėdiniui Lenkijos ir Lietuvos valdovo soste Stanislovui Augustui Poniatovskiui. Šis valdovas taip pat labai vertino ir savo rinkiniuose turėjo Giovanni Battistos Piranesi ir jo sūnaus Francesco Piranesi kūrinių, o šie garsūs italų dailininkai dedikavo Lenkijos ir Lietuvos valdovui vieną monumentaliausių savo darbų – imperatoriaus Adriano vilą Tivolyje (Italija) vaizduojančią graviūrą, kurios vienas atspaudas puošia ir Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją (Valentino ir Lilės Ramonių dovana).

Skirtinga stilistika

Iš viso parodoje eksponuojama per 200 grafikos lakštų. Itin vertingi, reti ir jautrūs XV–XVIII a. grafikos kūriniai, kuratorės Magdalenos Adamskos sumanymu, parodoje pristatomi ištisomis graviūrų serijomis – jų esama net 27. Antikinės mitologijos ir krikščioniškosios vizijos apie pasaulio sukūrimą, naujausi atradimai, bandymas darbuose atkurti sugriautus miestus, pasaulio pabaiga – parodoje atskleidžiamos įvairios temos, įamžintos menininkų, pasitelkusių turtingą vaizduotę, išpuoštuose nespalvotuose grafikos lakštuose.

Skirtingoms Europos šalių meno mokykloms atstovaujančių dailininkų M. Schongauerio, Albrechto Dürerio, Peterio Brueghelio de Oude, P. P. Rubenso, Hendricko Goltzius, Philipso Galle, Adriaeno Collaerto, G. B. Piranesi, B. Bellotto darbai, sukurti svarbiausiuose grafikos kūrybos centruose, atspindi net kelias stilistines epochas – gotiką, Renesansą, manierizmą, baroką, klasicizmą (XV–XVIII a.).

Retai eksponuojami

Į Valdovų rūmų muziejų kūriniai atvežti iš Lenkijos mokslų ir menų akademijos mokslinės bibliotekos Krokuvoje. Viena turtingiausių kolekcijų regione retai išvysta dienos šviesą – dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai grafikos darbai tik išskirtiniais atvejais palieka saugyklą. Tokio dydžio grafikos paroda iš šios bibliotekos rinkinių rodoma pirmą kartą – jų nėra matę netgi Krokuvos gyventojai.

Graviūrų rinkinio pagrindą sudaro Lenkijos Karalystės didžiojo maršalkos ir Lenkijos kariuomenės generolo grafo Fryderyko Józefo Moszyńskio grafikos kolekcija. Jis buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis referendorius ir didysis sekretorius, taip pat didysis stovyklininkas. Jis susijęs ir su Lietuvą, Lenkiją ir Saksoniją valdžiusia Vetinų dinastija, nes F. J. Mošinskio motina buvo nesantuokinė Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto Stipriojo duktė.

Kas? Tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“.

Kur? Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Kada? Veikia iki rugsėjo 15 d.