Užupiečiai pašiurpę: Sereikiškėse kapojamas seniausias miesto ąžuolas

Sostinės Užupio gyventojai pirmadienį pašiurpo – jų namų pašonėje elektriniais pjūklais darbavosi darbininkai. Jie pjovė storas seniausio Vilniaus ąžuolo šakas. Specialistai nenoriai, bet neatmeta galimybės, kad medį gali tekti nukristi.

Gyventojus šokiravo vaizdai

Sereikiškių parke, Bernardinų sodo teritorijoje, priešais tiltelį per Vilnią, vedantį į Dailės akademiją, augo ąžuolas.  Specialistai, atliekantys praktinę medžio priežiūrą, vadinamieji arboristai, mano, kad jam yra apie 400-500 metų. Šio gamtos paveldo objekto aukštis – apie 20 metrų.

Senolį ąžuolą aptvertą metaline tvorele Sereikiškių parko prieigose atsimena visi vilniečiai. Tačiau jo gali nebelikti.

Pirmadienio rytą su parku besiribojančio Užupio gyventojai nubudo nuo elektrinių pjūklų gausmo.

„Mano kaimynai pašiurpę. Visi bėgo žiūrėti, kas daroma su ąžuolu. Niekas nieko nežinojo. Aišku, jį tvarkyti reikėjo, sausas šakeles nupjauti, nes jos krito ant praeivių, bet taip pjauti... Jau geriau tada išvis pjauti iki kelmo. O dabar neaišku, ar kas nors dar sužaliuos iš to stuobrio, - žiūrėdamas iš kitos Vilnios pusės į darbininkus, pjaunančius didžiąsias ąžuolo šakas, sakė inžinierius Rimas. Ir pusiau juokais pridūrė: „Beliks tik plastikinius lapelius dėti. Arba varinius, šviečiančius – kokią nors instaliaciją užkabinti.“

Vilniaus dailės akademijos, pro kurios langus matosi Sereikiškių parkas, dėstytojas Arūnas Jauniškis irgi stebėjo kaip pjūklai raiko medį.

„Vienareikšmiškai taip negalima medžiui daryti. Tai tikrai nėra jo gelbėjimas pagal tai, ką aš matau. Arba darbininkai, arba operacijos sumanytojai, aiškiai supainiojo sąvokas, jeigu sako, kad tai yra medžio gelbėjimas. Kažin, ar išvis jie turi tam leidimus, - stebėjosi A. Jauniškis. – Juk matosi, kad šakos sveikos, sveika mediena.“

Šaknis pažeidė sovietmečiu

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad lapkričio 19 d. Sereikiškių parko ąžuolas bus pradėtas tvarkyti. Sprendžiant ąžuolo likimą buvo sudaryta speciali komisija. Į ją buvo pakviesti Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus pilių direkcijos, sostinės savivaldybės, Lietuvos arboristikos centro ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

„Medis yra avarinės būklės ir tai yra patvirtinta Lietuvos arboristų sąjungos. Tai, kad medis avarinės būklės, reiškia, kad praūžus stipresniam vėjui jis gali išvirsti iš pat šaknų. Tad yra grėsmė būsimoms parko konstrukcijoms ir žmonėms. Rekonstruojant parką reikia pasirūpinti sauga žmonėms, civiline atsakomybe“, - sakė įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ vyriausioji kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson.

Ji aiškino, kad Sereikiškių ąžuolas avariniu tapo dėl to, kad šeštajame dešimtmetyje šalia jo buvo pastatyta  elektros pastotė. Buvo pažeista maždaug 80 proc. ąžuolo šaknų.

„Šiam medžiui yra nuauti batai, nukirsta viena koja ir nukapoti pirštai, - vaizdžiai apibūdino „Lietuvos arboristikos centro“ direktorius Algis Davenis. – Jis dabar kaip žmogus, stovintis ant vienos kojos dviejų pirštų.“

„Jis neturi normalios atramos. Be to, urbanistinėje teritorijoje dėl kietų paviršių medžiai net ir prie geriausių norų vargsta.  O šiam medžiui nepasisekė dvigubai – aplink jį yra keliai ir apkapotos, smarkiai pažeistos jo šaknys“, - aiškino R. Sanderson.

Gali tekti nupjauti

Sereikiškių ąžuolo didelė kamieno dalis yra drėvėta ir yra užplombuota, kaip sakė R. Sanderson, senoviniais metodais.  Dabar arboristai turės išimti plombas, atidengti drėves.

„Specialistai išims cemento implantus ir pasižiūrės, kokia yra situacija medžio viduje. Nuo cemento implanto, kaip aiškina arboristai, tik grybas kaupiasi. Jeigu paaiškės, kad medis viduje yra sutręšęs, gali tekti imtis plano B – medį visiškai nupjauti, kad jis nekeltų pavojaus aplinkai“, - sakė kraštovaizdžio architektė.

Aiškinama, kad pagal tarptautinę praktiką apgenėjus medžio vainiką ir palikus iš jo vadinamąjį „gyvąjį stuobrį“ pats medis išlieka gyvas. Tikimasi, kad šiemet daug gilių pribrandinęs ąžuolas nugenėjus jo vainiką pamažu ims leisti naujas šakeles.

„Mūsų siekis yra medį išsaugoti. Kertamas jis bus tik tuo atveju, jeigu medis viduje yra labai prastos būklės. Ir tai nuspręs ne vienas žmogus, o jo likimą sprendžianti komisija. Tik, jeigu nepasiteisins dabartinis planas, bus imamasi kito. Bet kažką su medžiu reikėjo daryti, nes dabar mes turėjome tiksinčią bombą“, - sakė pašnekovė.

Medžio genėjimas – parko rekonstrukcijos dalis

R. Sanderson aiškino, kad medžio taisymas yra dalis Sereikiškių parko, Bernardinų sodo, rekonstrukcijos darbų. Jų imtasi dabar, kol dar nėra tiesiami nauji takai.

A. Davenis Sereikiškių ąžuolui idealiomis sąlygomis prognozuoja išgyventi dar 1000 metų, o normaliomis – dar bent 200-300 metų.

Jo kolega Airidas Puskunigis, ketverius metus Airijoje dirbęs arboristu, sakė, kad ten kiekvienu medžiu rūpinasi šios specialybės žmonės. O Sereikiškių pažibai, anot jo, dabar turėtų tik palengvėti.

Ant nupjautų ąžuolo rastų A. Puskunigis parodė, kad jų vidus jau išdžiūvęs, gyvi likę tik kraštai prie žievės.

Istorinės medienos likimas - neaiškus

Specialistai negalėjo pasakyti, kur bus dedama šimtamečio ąžuolo medieną, likusi nukirtus jo šakas.

„Aš nežinau, - paklausta, kur bus dedami medžio rąstai sakė Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vyriausioji specialistė Giedrė Čeponytė - Jokio meninio projekto mes neapgalvojome.“

Koks medžio liekanų likimas negalėjo pasakyti ir medį pjaunantys darbininkai.

Vilniuje yra ir daugiau medžių, į kuriuos yra nusitaikę genėjimo specialistai. Pirmiausia, pasak R. Sanderson, genimi turėtų būti Reformatų parke augantys medžiai.