Prie televizijos bokšto vilniečiai bendravo ir dalijosi prisiminimais

Šeštadienio pavakare prie televizijos bokšto vėl liepsnojo laužai, rinkosi žmonės, netilo kalbos – buvo prisimenami 1991 m. naktį iš sausio 12 į 13 žuvę Laisvės gynėjai.

Per šimtą žmonių, nemažai iš kurių gyvena aplinkiniuose daugiabučiuose tradiciškai susirinko prie laužų, sukurtų Televizijos bokšto papėdėje, skirtų tragiškų Sausio 13-osios įvykių aukoms atminti. Tuomet sovietinė kariuomenė šturmavo beginklių žmonių saugomą televizijos bokštą. 14-ai bokšto gynėjų 1991 m. naktis į sausio 13-ąją tapo paskutine jų gyvenime.

Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas , Algimantas Petras Kavoliukas , Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius , Titas Masiulis, Stasys Mačiulskis, Alvydas Matulka , Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus tapo šiandieninės Lietuvos pamatu ir meilės Tėvynei pavyzdžiu.

Susirinkę prie bokšto vyresni žmonės, kurie neretai yra 1991 m. įvykių liudininkai dalijosi prisiminimais, pasakojo apie tą lemtingąją naktį visiems, kas tik norėjo ką nors išgirsti. Portalo diena.lt kalbintas vilnietis Vytautas teigė, kad svarbiausia, tai kas buvo juntama tuomet ir kas išliko iki šių dienų – vienybės jausmas.

„Žinoma, tą naktį buvo visko, nelabai malonių dalykų, švelniai tariant. Ir visi tie tankai, ir kraujas, ir minia. Bet su laiku viskas kas bloga pasimiršta ir lieka toks švarus tyras jausmas, kad buvome kartu, sugebėjome nepasiduoti. Ir tas pats jausmas lydi mus kasmet, kai ateiname čia. Stengiamės jį perduoti savo vaikams, anūkams. Ir manau, kad mums pavyksta“, - dėstė pašnekovas.

Kita vilnietė – Marija prie bokšto atėjo su savo dviem vaikais. Moteris 1991 m. sausio 13-ąją buvo namie, tačiau ši data giliai įstrigo jos širdyje.

„Pernai buvau atėjusi prie bokšto su vaikais pirmą kartą ir man patiko. Tai nėra kažkoks gedulas. Taip, žuvo žmonės, bet jie žuvo ne beprasmiškai. Jie žuvo, kad mes čia galėtumėme laisvai susirinkti, susitikti, kalbėti savo kalba, gyventi savo valstybėje. Jie perdavė mums laisvės dvasią, o mūsų pareiga perduoti ją savo vaikams“, - dėstė vilnietė.

Sausio 12-osios vakare žmonės rinkosi ir kitose atmintinose, su sausio 13-ąją susijusiose vietose. Apie 17 val. prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato taip pat liepsnojo laužas, čia atiduoti pagarbos atvyko naujasis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, kariuomenės vadas.

Šalimais būriavosi ir nemažai žmonių. Portalo diena.lt žurnalistų kalbinta vieno seniausių sausio 13-osios įvykių dalyvio dukterėčia Gema į renginį atvyko iš Širvintų.

„Kasmet čia būnu, jau daugelį metų, stengiuosi ir prie bokšto nuvažiuoti, ir prie Seimo. Svečiuojuosi pas savo dėdę Antakalnyje, kuris 1991 m. sausio 13 d. buvo prie Televizijos bokšto. Pasisekė – nežuvo. Dabar jam jau šimtas metų ir sveikata neleidžia ateiti, tačiau ankstesniais metais, jis nepraleisdavo nė vieno renginio. Jam ir gyvenime pasisekė, gavo žentą tokį pat patriotą, taip pat mylintį Lietuvą“, - dėstė moteris.

18.00 val. prasidėjo Ceremonialas Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų.