Įstatymo viršenybė nugali pinigus

Įdėtos pastangos atsipirko

Anksčiau dauguma vairuotojų vadovavosi nerašyta taisykle – automobilio daiktadėžėje arba piniginėje visuomet turėti tam tikrą sumą pinigų smulkesnėmis kupiūromis, kad sustabdyti už KET pažeidimą galėtų išpirkti savo nusižengimą, papirkdami pareigūną.

Vis dėlto naujausi korupcijos tyrimai rodo, kad tokių vairuotojų Lietuvoje smarkiai mažėja. "Transparency International" pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, mūsų šalyje tik 6 proc. gyventojų, susidūrusių su Kelių policija, mokėjo kyšį. 2013 m. tokių buvo net 23 proc. Taigi kyšį policijos pareigūnams siūlo net keturis kartus mažiau vairuotojų. 2013-aisiais buvo 1 tūkst. bandymų papirkti pareigūnus, o per dešimt šių metų mėnesių užfiksuota 440. Per metus pradedama apie 100 ikiteisminių tyrimų, kuriuose įtarimai paėmus kyšį pateikiami policijos pareigūnui.

Pasak policijos Imuniteto valdybos viršininko Elano Jablonsko, apie pusė siūlančiųjų kyšius – neblaivūs asmenys. Be to, pastaruoju metu išaugo ir pareigūnams siūlomų kyšių suma. "Vis dažniau fiksuojant pranešimus apie norą papirkti pareigūnus, figūruoja 500 eurų suma", – pastebėjo E.Jablonskas. Jo tvirtinimu nuo 2011-ųjų prasidėjusi aktyvi kova su korupcijos apraiškomis Kelių policijoje davė norimų rezultatų.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė Ingrida Palaimaitė "Kauno dienai" tvirtino, kad tokius gerus Kelių policijos pasiekimus reikia sieti su įvykdyta reforma ir jau minėtos Imuniteto valdybos sukūrimu. "Pirmiausia egzistuojančią kyšininkavimo problemą pripažino patys įstaigų vadovai ir ėmėsi ją spręsti", – pastebėjo pokalbininkė.

Prie korupcijos mažėjimo tarp policininkų gretų prisidėjo ir aiškios žinios siuntimas visuomenei. "Visiems buvo aiškiai pasakyta, kad policininkai neima kyšių, buvo viešinami atvejai, kai kyšiu susiviliodavo pareigūnai. Buvo tiksliai išaiškinta, kas gresia asmeniui, kuris pasiūlė pareigūnui kyšį, ir kas gresia tam pareigūnui, kuris kyšiu susiviliojo", – mintis dėstė I.Palaimaitė.

Paprasta, bet efektyvu

E.Jablonskas "Kauno dienos" skaitytojų dėmesį atkreipė ir į pirmąsias paprastas priemones, kurių buvo imtasi siekiant, kad korupcijos apraiškų mažėtų.

"Pirmiausia, kad ir kaip tai simboliškai skambėtų, buvo nuklijuotos visos galinius Kelių policijos patrulių automobilių langus tamsinusios plėvelės, automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai, vis dažniau sudaromi mišrūs ekipažai", – pirmuosiuos žingsnius prisiminė Imuniteto valdybos viršininkas. Pasak E.Jablonsko, statistiškai moterys yra mažiau linkusios į korupcinę veiklą, jos atsakingesnės ir, pasak pareigūno, labai tinkamos kelių policijos vykdomoms funkcijoms atlikti.

"Prasidėjus tokiems paprastiems veiksmams, kartu buvo vykdomos ir žvalgybos bei kriminalinės operacijos, kurių metu buvo išaiškintas ne vienas kyšius ėmęs pareigūnas. Visi tokie atvejai buvo viešinami, su jais supažindinama pareigūnų bendruomenė, ir patys pareigūnai ėmė keistis – nebeimti kyšių", – pasakojo E.Jablonskas.

Įdomu tai, kad kai įvyko esminis pareigūnų mąstymo lūžis, visuomenei dar taip nenutiko, todėl 2013-aisiais buvo užfiksuotas rekordinis kiekis bandymų papirkti pareigūnus. "Pamatę tokius rezultatus, supratome, kad dėmesį turime kreipti ne tik į pareigūnus, tačiau ir šviesti visuomenę, kad už kyšio siūlymą taip pat baudžiama", – dėstė pašnekovas. Pradėjus šviesti visuomenę buvo surengta akcija "Kyšis išpurvina", sukurta svetainė kyšisnusikaltimas.lt. Tokios akcijos davė norimų rezultatų, nes bandymų papirkti pareigūnus skaičius pradėjo trauktis.