Alkoholis užtemdo protą ne tik vairuotojams

Pėstieji net pavojingesni

Lietuviai moka dirbti, tačiau geba ir linksmintis. Bėda ta, kad toli gražu ne visi žino ribas. Viena tokių raudonų linijų, kurių nevalia peržengti, – neblaiviems sėsti prie vairo. Deja, statistika liudija, kad ne visi eismo dalyviai paklūsta kelių eismo taisyklių reikalavimams ir sveiko proto balsui.

Šią savaitę Kaune užfiksuotas skausmingas eismo įvykis, kurį sukėlė neblaivus pėsčiasis. Pirminiais duomenimis, pirmadienio pavakare per pėsčiųjų perėją, degant raudonam šviesoforo signalui, traukė 63-ejų metų vyras. Jam vėliau nustatytas sunkus 2,98 promilės girtumas. Tuo metu pirmąja eismo juosta motociklu važiavo 50-metis, kuriam degė žalias šviesoforo signalas. Išvydęs kliūtį ir bandydamas išvengti susidūrimo, motociklininkas griuvo ir susižalojo. Atsižvelgdami į visas aplinkybes ir sužalojimų sunkumą, pareigūnai spręs, ar dėl šio incidento vykdyti ikiteisminį tyrimą, ar tik administracinę teiseną.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, pernai 8 proc. dėl vairuotojų kaltės įvykusių eismo įvykių sukėlė neblaivūs vairuotojai. Pėsčiųjų statistika gerokai liūdnesnė – net 18 proc. dėl pėsčiųjų kaltės įvykusių eismo įvykių sukėlė neblaivūs pėstieji.

Skaičiai nedžiugina

Mūsų kalbinti policijos pareigūnai ir bendrovės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (LAKD) specialistai dar kartą priminė apie alkoholio keliamus pavojus eismo dalyviams. Jų teigimu, alkoholis sutrikdo gebėjimą numatyti galimas rizikas ir į jas reaguoti. Tad apsvaigus tikimybė patekti į eismo įvykį ar jį sukelti – kur kas didesnė.

Tai aktualu tiek vairuotojams, tiek ir pėstiesiems. LKPT duomenimis, per penkis šių metų mėnesius dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 51 eismo įvykis, kurių metu keturi žmonės žuvo ir 64 buvo sužaloti. Pernai per tą pati laikotarpį neblaivūs vairuotojai sukėlė 85 eismo įvykius, kurių metu žuvo septyni žmonės, o 106 buvo sužaloti.

„Pastaraisiais metais tikrai nemažai jėgų ir dėmesio skiriama neblaivaus vairavimo prevencijai. Vykdomos edukacinės ir komunikacinės programos. Mes, pareigūnai, nuolat atliekame reidus, vykdomos kitos priemonės. Tačiau žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo. Įvykių su neblaiviais eismo dalyviais skaičiai nedžiugina“, – komentavo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

Priklausomai nuo aplinkybių skiriama santykinai nedidelė 10–230 eurų bauda, tačiau kur kas daugiau kainuoja civiliniai ieškiniai.

Neadekvatus vertinimas

Specialistų žodžiais, alkoholis neigimai veikia smegenis – žmogui tampa sunkiau susikaupti, priimti racionaliausią sprendimą, sutrinka suvokimas, mažėja dėmesio koncentracija.

Apsvaigusiam asmeniui sudėtingiau atpažinti objektus, suvokti detales, kelio ženklus. Veikiamas alkoholio vairuotojas klaidingai vertina atstumą ir greitį: objektus mato toliau, nei yra iš tikrųjų, greitis atrodo mažesnis. Apsvaigimas gali sukelti ir pernelyg didelį ir nepagrįstą pasitikėjimą savo jėgomis, o tai lemia klaidingą situacijų kelyje vertinimą.

Dėl alkoholio poveikio sumažėja regėjimo laukas, kol galiausiai lieka tik vadinamasis tunelinis matymas. Tuo metu vairuotojas mato tik tai, kas vyksta tiesiai prieš jį, ir visiškai nemato, kas yra šone (pavyzdžiui, į perėją įžengiančių pėsčiųjų, iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiuojančio automobilio, šalia važiuojančio dviratininko ir pan.).

Mažėja ir regos aštrumas, tampa sunkiau atpažinti smulkius objektus, sulėtėja akies prisitaikymas prie tamsos ir atvažiuojančių automobilių žibintų.

V. Lukošiaus teigimu, lygiai tie patys dėsniai galioja ir neblaiviems pėstiesiems. Jie adekvačiai neįvertina situacijos, elgiasi rizikingiau nei derėtų ir sukelia avarines situacijas arba nukenčia patys.

„Pavyzdžiui, dažnas blaivus pėsčiasis žengia į perėją neįsitikinęs, kad yra praleidžiamas atvažiuojančių automobilių. O ką kalbėti apie girtus piliečius. Gerai, jei jie apskritai eina per perėją. Dažnam girtam jūra atrodo iki kelių ir jis gatvę kerta ten, kur jam patogiau. Apie padarinius jie tuo metu negalvoja“, – sakė policijos pareigūnas.

Gresia ne tik baudos

Anot V. Lukošiaus, yra buvę liūdnų atvejų, kai neblaivus pėsčiasis neišlaiko pusiausvyros ir nugriūna į automobilių eismo juostą. Pareigūnas minėjo ir dar baisesnių padarinių, kai nuo alkoholio „pavargęs“ pilietis prigula ant važiuojamosios dalies, o vairuotojas tamsoje to nepastebi ir pervažiuoja nelaimėlį.

Atvejais, panašiais į minėtą šios savaitės įvykį Kaune, kur nuo pėsčiojo nukentėjo ratuotas eismo dalyvis, kaltininkui gresia rimti finansiniai padariniai. Priklausomai nuo aplinkybių skiriama santykinai nedidelė 10–230 eurų bauda, tačiau kur kas daugiau kainuoja civiliniai ieškiniai. Jų dydis, priklausomai nuo nuostolių ir sužalojimų, gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.

Pastaruoju metu vyraujantys karščiai didina nuovargį, o jei žmogus išgėręs alkoholio, nuovargis jaučiamas dar stipriau. Apsvaigusio asmens judesiai yra lėtesni, mažiau tikslūs. Tyrimai rodo, kad tikimybė užmigti prie vairo padidėja jau esant

0,1 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje. Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia apie 0,5 promilės, jis ima migdyti, o nuo 0,8 promilės alkoholis aktyviai slopina pojūčius, atmintį, sąmonę.

Alkoholis mažina ir vairuotojo reakcijos laiką. Vidutinis vairuotojo reakcijos laikas yra viena sekundė – laikas per kurį vairuotojas sureaguoja į pavojingą situaciją. Nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje šį reakcijos laiką pailgina maždaug 0,5 sekundės, todėl pailgėja stabdymo kelias. Važiuojant 50 km/val. greičiu per vieną sekundę nuvažiuojama beveik 14 metrų, puse sekundės sulėtėjusi reakcija pailgintų atstumą maždaug 7 metrais. Kuo alkoholio koncentracija kraujyje didesnė, tuo vairuotojo reakcijos laikas ilgesnis.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.