„Lietuvos geležinkeliai“: formuojasi naujas klanas?

Paskui galvą – ir uodega

Susisiekimo ministrą Roką Masiulį būtų galima vadinti dabartinio "Lietuvos geležinkelių" vadovo Manto Bartuškos karjeros ledlaužiu. Kai R.Masiulis 2010 m. ėmė vadovauti "Klaipėdos naftai", jis į Finansų ir administravimo direktoriaus postą paskyrė būtent M.Bartušką. Po ketverių metų R.Masiuliui tapus energetikos ministru, M.Bartuška užėmė jo vietą "Klaipėdos naftoje", o savąją departamento vadovo kėdę užleido Mindaugui Pulkauninkui. Visus tris vyrus sieja viena bendra buvusi darbovietė – audito bendrovė "Ernst & Young Baltic".

R.Masiuliui užėmus susisiekimo ministro postą į šios veiklos sektoriaus grando – "Lietuvos geležinkelių" – vadovų kabinetus be jokio konkurso įžengė ne tik M.Bartuška, bet ir jo pavaduotojas Gerimantas Bakanas, kuris "Klaipėdos naftoje" ėjo administracijos direktoriaus pareigas.

Prie šios komandos "Lietuvos geležinkeliuose" įtartinai greitai paskelbto ir baigto konkurso būdu prisijungė ir naujasis bendrovė Krovinių vežimo direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas. Taip, jis prieš tai dirbo audito kompanijoje "Ernst & Young Baltic".

Šios kompanijos pavadinimas eiliniam lietuviui dažniausiai asocijuojasi su bankrutavusio "Snoro" istorija. 2010 m. jos darbuotojai atliko "Snoro" auditą ir nematė pagrindo trimituoti apie tai, kad padėtis banke yra katastrofiška, o kitais metais banką teko uždaryti. Vėliau nustatyta, kad auditoriai aplaidžiai nematė arba nenorėjo matyti problemų "Snore". Tarp bankrutuojančio banko ir "Ernst & Young Baltic" pasiektas susitarimas, kad bendrovė sumokės 11,6 mln. eurų.

Įtaria privatizaciją

Ar gali būti, kad M.Bartuška ir jo komanda pasirinkta ne vien dėl sumanumo vadybos srityje, bet ir pažinčių su ministru R.Masiuliu bei bendru darbu "Ernst & Young Baltic"?

"R.Masiulis su M.Bartuška tiek iš profesinės pusės, tiek asmeniškai pažįstamas nebuvo iki jų darbo pradžios AB "Klaipėdos nafta", – ministro patarėja Vytautė Šmaižytė dienraščiui "Kauno diena" neigė abiejų vyrų pažintį dar nuo darbo audito kompanijoje.

"M.Bartuška turi daug patirties reformuojant energetikos sektorių ir nemažai patirties bendradarbiaujant su Rusijos bei Baltarusijos partneriais – tai šiame sektoriuje labai svarbu. Jis turi mano visišką, besąlygišką pasitikėjimą. Dėkoju M.Bartuškai, kad jis priėmė šį iššūkį, drįso išeiti iš komforto zonos ir ateiti į darbą, kuris reikalingas skaidrinant veiklą ir padarant bendrovę duodančią naudą valstybei", – apie naują "Lietuvos geležinkelių" vadovą kalbėjo R.Masiulis.

R.Masiulio ir M.Bartuškos tandemu pasitiki ne visi. Būtent šiems vyrams dirbant "Klaipėdos naftoje", bendrovė sudarė suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimo sutartį už 521 mln. eurų su bendrove"Hoegh LNG Ltd." Bėda ta, kad saugykla-laivas ne nupirktas, o išnuomotas dešimčiai metų. Paslaugos tiekėjams naujas laivas kainavo apie 230 mln. eurų, panašią sumą Lietuvos gyventojai per dešimt metų sumokės už laivo nuomą. Taip pat žinoma, kad 2015 m. dujos iš "Statoil" buvo perkamos maždaug 34 proc. brangiau, negu, sakykime, pirko britai ar ispanai. Įsigyta net 5,4 mln. MWh – maždaug po 10 eurų už 1 MWh brangiau, palyginti su Didžiosios Britanijos dujų biržos kaina.

(Nuotraukoje – M.Bartuška)

"Tie patys žmonės, buvęs "Klaipėdos naftos" finansų direktorius M.Bartuška, kuris dabar paskirtas "Lietuvos geležinkelių" generaliniu direktoriumi, ir susisiekimo ministras R.Masiulis, buvęs "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius, imasi naujo projekto, į kurį gviešiasi jau seniai", – Seimo narys Artūras Skardžius prognozuoja, kad grupė draugų turi planų privatizuoti dalį "Lietuvos geležinkelių".

Naujas drakonas

"Aš manau, kad mes tikrai skaidriai ieškosime visos komandos pakeitimų, jeigu to reikės. Tam tikri greiti sprendimai dėl vieno konkretaus asmens man buvo būtini, nes įmonė skendi skandaluose, yra daug galbūt korupcinių elementų, tyrimų, ir į tokią veiklą žengti reikia pagalbos. Čia iš didelės pagalbos poreikio sprendimas", – taip M.Bartuška aiškino priekaištus, kodėl patarėju, o vėliau ir pavaduotoju be konkurso pasirinko buvusį bendražygį G.Bakaną. Pastarasis Klaipėdoje dirbo nuo 2012-ųjų, prieš tai vienuolika metų dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vadovavo Analizės skyriui.

Kaip dienraščiui teigė R.Masiulio patarėja V.Šmaižytė, ministras su G.Bakanu pažįstamas "iš profesinės ir asmeninės pusės" nuo darbo "Klaipėdos naftoje" laikų. Kaip ir M.Bartuška.

E.Lazausko atėjimo į "Lietuvos geležinkelius" istorija irgi gana intriguojanti ir daug ką sakanti apie naujo vadovo deklaruojamą skaidrumą bei sąžiningumą. Informacija apie atranką į Krovinių vežimo direkcijos vadovo postą paskelbta tuo metu, kai šalis dar snaudžia po didžiųjų švenčių – sausio 3 d., o paraiškas buvo galima teikti tik iki sausio 9 d.

"Krovinių vežimo direkcijoje buvo būtinos greitos permainos, nes būtent iš krovinių vežimo ir su juo susijusių paslaugų "Lietuvos geležinkeliai" uždirba didžiąją dalį pajamų (apie 85 proc.). Pastaraisiais metais bendrovės pajamos mažėjo, o konkurencija dėl krovinių didėjo. Todėl buvo būtini greiti veiksmai. Informacija apie atranką paskelbta "Lietuvos geležinkelių" svetainėje, žiniasklaidos priemonėse, specializuotame darbo skelbimų portale. Tai padėjo pritraukti didelį kandidatų skaičių. Iš viso bendrovė sulaukė 129 paraiškų. E.Lazauskas pasirinktas dėl savo kompetencijos ir patirties", – dienraščiui teigė "Lietuvos geležinkelių" atstovė Novilė Aleksejevaitė.

Ar tai tik sutapimas, kad iš 129 kandidatų tinkamiausias buvo būtent "Ernst & Young Baltic" darbuotojas? Įtarimus stiprina ir aplinkybė, kad "Lietuvos geležinkeliai" atsakymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl E.Lazausko patikimumo pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gavo tą pačią dieną, kai raštas buvo registruotas tarnyboje – sausio 16 d. Kitądien E.Lazauskas tapo oficialiu M.Bartuškos pavaduotoju.

N.Aleksejevaitė pridūrė ir dar vieną alibi. Girdi, E.Lazauskui ir M.Bartuškai vienu metu abiem dirbant audito kompanijoje "Ernst & Young Baltic", jie "neturėjo nė vieno bendro projekto, nebuvo vienas kitam pavaldūs".

Priglaudė ir ministrą

Konkurso būdu nauja "Lietuvos geležinkelių" Informacinių technologijų centro vadove tapo Eglė Radvilė, kurios tėvas, buvęs valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, yra šios įmonės Vidaus audito skyriaus vadovas. Pasak M.Bartuškos, moteris buvo vienareikšmiškai geresnė nei kiti 64 konkurso dalyviai.

Vadovaujant S.Dailydkai, "Lietuvos geležinkeliai" garsėjo kaip prieglauda buvusiems aukštiems politikams. Naujoji vadovybė panašaus principo neatsisakė – ką tik priglaudė buvusį vidaus reikalų ministrą Tomą Žilinską. Pasak oficialaus "Lietuvos geležinkelių" pranešimo, buvęs ministras paskirtas bendrovės Vidaus administravimo ir saugos departamento Eismo saugos skyriaus viršininko pavaduotoju, o vėliau vadovaus naujam Prevencijos departamento Verslo saugos skyriui.

Politikų kuluaruose neslepiama, kad T.Žilinskas – premjero Sauliaus Skvernelio favoritas ir vienas iš numylėtinių. Tik Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą baigęs, aukštojo išsilavinimo neturintis vyras padarė svaiginančią karjerą – nuo Transporto policijos valdybos oro uostų policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio eilinio policininko iki Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos tarnybos komisaro inspektoriaus. Vėliau istoriko diplomą neakivaizdžiai įgijęs T.Žilinskas buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktoriumi.

"Tomas yra vienas komandos narių, tai nėra net pats pagrindinis, jis buvo atsirinktas pagal savo kompetenciją, patirtį, kurią turi daugiau nei 20 metų", – T.Žilinsko įdarbinimą "Lietuvos geležinkeliuose" aiškino M.Bartuška.

Beje, T.Žilinskas siejamas artimais ryšiais su susikompromitavusiu vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Būdamas VRM departamento direktoriumi, T.Žilinskas dalyvavo kandidato į Seimą ir savo viršininko R.Palaičio rinkimų štabo Palangoje atidaryme, dalijo agitacinę medžiagą, ragino balsuoti už R.Palaitį. T.Žilinskas yra viešai teigęs, kad R.Palaitis yra jo dukros krikštatėvis.

Paskui vadovus – ir tiekėjai

Paskui dabartinius "Lietuvos geležinkelių" vadovą M.Bartušką ir dabartinį susisiekimo ministrą R.Masiulį velkasi ir tiekėjų, kurie laimėdavo konkursus, jiems abiem vadovaujant "Klaipėdos naftai", šleifas. 2012 m. "Klaipėdos naftai" paskelbus konkursą pirkti paslaugą "Suskystintųjų dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo mokesčių konsultacijų paslaugos", nugalėtoja buvo pripažinta šių vyrų buvusi darbovietė "Ernst & Young Baltic". Sutarties kaina – 245,3 tūkst. eurų. Ši bendrovė tais pačiais metais nugalėtojų laurais pasidabino dar du kartus – sutartis sudarė maždaug 135,7 tūkst. eurų.

Kaip teigė įmonės "Klaipėdos nafta" atstovė Indrė Milinienė. 2010–2016 m. naftininkų bendrovei "Ernst & Young Baltic" suteikė paslaugų maždaug už 366 tūkst. eurų. Šiuo metu "Klaipėdos naftoje" dirba trys buvę šios audito bendrovės darbuotojai. Kas tokie ir kokias pareigas užima, I.Milinienė pasakyti nesiteikė apeliuodama į asmens duomenų apsaugą. R.Masiulio patarėja V.Šmaižytė patvirtino, kad vienas iš trijų – bendrovės Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas. "Dirbdamas UAB "Arthur Andersen", susipažino su M.Pulkauninku, kuris iš UAB "Ernst & Young Baltic" išėjo 2014 m., jau po to, kai R.Masiulis buvo paskirtas energetikos ministru", – apie savo šefo pažintis dienraščiui sakė V.Šmaižytė.

Beje, dėl kelių sutarčių, kurios viršija 1 mln. eurų ir sudarytos su fiziniu asmeniu, šiuo metu aiškinasi Viešųjų pirkimų tarnyba.

(Nuotraukoje – R. Masiulis)

Abiem vyrams plušant "Klaipėdos naftoje", šimtai tūkstančių eurų už teisines paslaugas pervesta advokatų kontoroms "LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir Partneriai" bei "Tark, Grunte, Sutkienė ir Partneriai". Su šiomis kontoromis Energetikos ministerija, kai jai vadovavo R.Masiulis, 2016 m. buvo pasirašiusi bent tris teisinių konsultacijų sutartis.

Taigi per trumpą laiką susiformavo nauja grupė draugų. R.Masiuliui pradėjus kopti karjeros laiptais, "Klaipėdos naftoje" jį pakeitė M.Bartuška, bendrovėje įdarbintas M.Pulkauninkas. R.Masiuliui iš energetikos ministro kėdės persėdus į susisiekimo ministro, ministerijai pavaldiems "Lietuvos geležinkeliams" ėmė vadovauti M.Bartuška. Pastarasis savo pavaduotojais paskyrė buvusius bendradarbius G.Bakaną ir E.Lazauską. Kas galėtų paneigti, kad ir kiti kadriniai pertvarkymai strateginę reikšmę turinčioje bendrovėje vyko ir vyksta ne atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją, o pagal draugų ir pažįstamų principą?

Komentaras

Naglis Puteikis

Seimo Antikorupcijos komisijos narys

Valstybės kontroliuojamų įmonių vadovai turėtų deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Jeigu šie publikacijoje minimi ryšiai neatsispindi minėtų asmenų viešų interesų deklaracijose, manau, faktus turėtų nagrinėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir pripažinti kaip pažeidimą. Net jei kuris nors ir neprivalo deklaruoti interesų, bet priima savo buvusį pavaldinį arba buvusį bendradarbį, mano galva, ryšius turėtų savanoriškai deklaruoti. Įstatymo leidėjai turėtų šią vietą įstatyme papildyti.

Nepaneigiama, kad "Lietuvos geležinkeliuose" kuriamas draugų tinklas. Mes smerkiame socialdemokratus, kad "Lietuvos geležinkeliuose" jie sukūrė valstybę valstybėje, taigi naujai atėję vadovai turėtų elgtis priešingai, o ne panašiai. Tuo labiau kad turime analogiją "Vilniaus vandenyse". Miestui vadovaujantys liberalai žadėjo bendrovės vadovą rinkti konkurso būdu, kuris bus nepriklausomas, nepažįstamas. Kažkokiu stebuklingu būdu valdybos pirmininku tampa Darius Nedzinskas iš skandalingai pagarsėjusio LEO LT. Vyras paskui save atsitempė nemažai  pavaldinių, sudarančių daugumą "Vilniaus vandenyse", vienam iš jų skiriama net 28 tūkst. eurų premija, o eiliniai darbininkai gauno po 500 eurų. Kuo ne R.Masiulio ir M.Bartuškos darbo santykių analogas?

Matome, kad naujai atėjusieji nuverčia senus, šaukia, kad jie sovietiniai nomenklatūrininkai, kad bendrovė – valstybė valstybėje. Tačiau nauja atėjusieji sudarinėja tokias pačias, galbūt šiek tiek intelektualesnes schemas. Kam tas cirkas su 129 kandidatais į generalinio direktoriaus pavaduotojo postą, jei laimi buvęs bendradarbis? Arba vienas turėjo nekandidatuoti, arba bendrovės vadovas turėjo jo nepriimti.

Visus šiuos žmones: socialdemokratus "Lietuvos geležinkeliuose", liberalus Vilniuje bei Klaipėdoje ir Lietuvoje, D.Nedzinsko LEO LT publiką "Vilniaus vandenyse" – jungia vienas ir tas pats dalykas – jie yra laukinio kapitalizmo šalininkai ir mano, kad tik tas, kuris agresyvus, yra vertas dvidešimt kartų didesnės algos nei kitas Lietuvos darbuotojas. Tokio dalyko Europoje niekur nėra. Ši Lietuvos pseudoelito tradicija ir gena žmones emigruoti, kadangi, kad ir už kokią partiją balsuotum, rezultatas panašus. Balsuoji už socialdemokratus, "valstiečius" – ministru paskiria Roką Masiulį, liberalus – jiems mielas LEO LT apologetas, konservatorius – jie gina tą patį LEO LT apologetą, nors anksčiau smerkė. Taigi šių partijų grietinėlę sudaro to paties mąstymo žmonės – visi nori kurti valstybę valstybėje, visi nori priimti į darbą draugelius ir visi nori gauti 20–100 kartų didesnį atlyginimą, nei mokama eiliniam Lietuvos darbuotojui. Šitie klanai pasidalija pinigus taip, kad paprasti mirtingieji, net dirbantieji pusantro etato, negali išlaikyti vaikų ir priversti emigruoti.

Man naujiena, kad Rokas Masiulis 2009–2010 m. dirbo LEO LT finansų direktoriumi. Taigi liūtas gyvas, jis nesunaikinamas. O tai tik patvirtina, kad visi šie jauni ir energingi "liūtai" ir auditoriai padeda politikams, politikai – jiems. Taip formuojami nauji klanai ir visi pumpuoja pinigus.