Kaip atliekas paversti energija?

Atsakymą, panašu, Europa jau rado – tai kogeneracinės jėgainės, deginančios atliekas ir tokiu būdu vienu metu gaminančios ir šilumą, ir elektrą. Tokių jėgainių visame Senajame žemyne skaičiuojama daugiau kaip 450, o nuo 2019 m. prie šio skaičiaus prisidės ir Lietuva, atidarydama Vilniaus kogeneracinę jėgainę. 

Visiškai saugi aplinkai

Naujojoje jėgainėje per metus bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių antriniam panaudojimui netinkamų komunalinių atliekų, taip išvengiant jų išvežimo į sąvartynus. „Atsiradus tokiai jėgainei nebeaugs Lietuvos sąvartynai, sumažės atliekų kiekiai. Skaičiuojama, kad anglies dvideginio išmetimas į aplinką, kuris susidarytų deginant iškastinį kurą, pasitelkus jėgainę bus sumažintas iki maždaug 436 tūkst. tonų per metus“, – jėgainės privalumus įvardija jos generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Neskaitant to, kad jėgainė naudos iki šiol nenaudojamas atliekas ir jas vers į energiją, šio proceso metu ji užtikrins ir minimalią aplinkos taršą. „Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią energijos gamybą. Tarša bus itin minimali, neviršijanti Europos Sąjungos mastu taikomų griežčiausių aplinkosaugos ir oro taršos reikalavimų“, – sako S.Barauskas.

Kad modernios dūmų valymo technologijos yra itin veiksmingos, įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios jėgainės pavyzdys – remiantis tyrimais, teršalų koncentracija „Fortum Klaipėda“ jėgainės išeinančiuose dūmuose yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei leidžiama pagal ES ir Lietuvos teisės aktus.

Dar vienas saugiklis – jau nuo šių metų pradėta įgyvendinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės oro taršos monitoringo programa, leidžianti gauti patikimus duomenis apie oro taršos pobūdį, koncentracijos pokyčius ir galimus taršos šaltinius.

Jėgainės vadovas taip pat atskleidžia, jog Vilniaus kogeneracinė jėgainė technologiškai bus suprojektuota taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius: įvykus net ir mažiausiam gedimui, jėgainė bus automatiškai stabdoma.

Gyventojams – pigesnė šiluma

Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus „dviguba“ – joje veiks du atskiri, tačiau integruoti kogeneracijos įrenginiai, mat deginamos bus ne tik komunalinės atliekos, bet ir biokuras.

Pasak S.Barausko, labiausiai šilumą ir elektrą apsimoka gaminti tik kogeneracijos būdu, nes energetine prasme kogeneracijos ciklas yra apie 40 proc. efektyvesnis lyginant jį su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba. „Toks energijos gamybos būdas daug naudingesnis sostinei, kadangi jo metu naudojamas ir atsinaujinantis kuras – biokuras, ir vietinis iki šiol nenaudotas kuras – perdirbti netinkamos komunalinės atliekos“, – teigia jis.

Nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė, numatoma, galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos ir pigesnę šilumą vilniečiams tieks jau 2019–2020 m. šildymo sezonu.

Vilniečiams šilumą pigins ir tai, kad naujoji jėgainė stovės 8 km atstumu nuo miesto centro. „Tik esant arti energijos vartotojų galima efektyviausiai patiekti pagamintą šilumos ir elektros energiją būstams“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Bendra atliekų ir biokuro jėgainės projekto vertė siekia apie 350 mln. eurų, iš jų 147 mln. eurų – atliekų deginimo jėgainės projekto vertė. Šiai jėgainės daliai Aplinkos ministerija jau skyrė 48,5 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. 

Deginimo atliekas irgi panaudos

D.Krinickas informuoja, jog bendrai Vilniaus regione surenkama apie 260–280 tūkst. tonų komunalinių atliekų. „Lietuvos, kaip ir visos ES, tikslas yra iki 2030 m. didinti atliekų perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą iki 65 proc., todėl parenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės deginimo pajėgumus į šiuos tikslus ir buvo atsižvelgta“,– argumentuoja jis.

Deginant didelius atliekų kiekius, ne paslaptis, susidaro ir nemažai pelenų bei šlako – kietų, į akmenis panašių nuosėdų. Kas bus daroma su jais?

„Kol kas pelenai ir šlakas Lietuvoje keliauja į sąvartynus, tačiau po deginimo susidarantį šlaką numatoma naudoti keliams tiesti, taip pat naudoti jį statybos pramonėje – tai plačiai daroma Vakarų Europoje, kur šlako panaudojimas prasidėjo būtent nuo kelių tiesimo“, – pasakoja Aplinkos ministerijos atstovas, primindamas, jog tokiam šlako panaudojimui Lietuvoje dar reikia sutvarkyti teisinę bazę.

Degimo metu susidarantys lakieji pelenai (2–4 proc.), kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, taip pat ir dūmų valymo kietosios atliekos bus perduodami licencijuotoms atliekų tvarkymo įmonėms, kurios jas išgabens į tam skirtas šalinimo vietas užsienyje – Lenkiją, Norvegiją, Vokietiją.