FNTT vadovas: „Lietuvos geležinkelių“ vadovai galėjo turėti finansinės naudos Pereiti į pagrindinį turinį

FNTT vadovas: „Lietuvos geležinkelių“ vadovai galėjo turėti finansinės naudos

2016-12-14 12:19
BNS inf.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovai galėjo turėti finansinės naudos, per ofšorines kompanijas išgryninant dideles sumas pinigų, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius.

Kęstutis Jucevičius
Kęstutis Jucevičius / V.Skaraičio/BFL nuotr.

„Mūsų tyrimo esmė - žiūrime tolesnę grandinę, iš kur „Lietuvos geležinkelių“ susijusios įmonės įsigydavo prekes ir paslaugas. Tyrimo metu nustatyta, kad tolimesnės įmonės, kurios tiekdavo prekes ir paslaugas susijusioms įmonėms ir tuo pačiu „Lietuvos geležinkeliams“, tie sandoriai buvo labai pelningi, ir dalis to pelno buvo pervedama į ofšorines kompanijas, ir lėšos išgryninamos. Kyla pagrįstos abejonės, dalis pinigų galimai pateko ir į „Lietuvos geležinkelių“ atsakingų asmenų kišenes“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo K.Jucevičius.

Pasak jo, bus aiškinamasi, ar iš sandorių naudos galėjo turėti ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.

„Tyrimas vyksta dėl pirkimų prekių, įrangos, atsarginių dalių bei paslaugų. Šis tyrimas yra nesusijęs su tuo, kas buvo kalbėta Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės dėl vidaus sandorių, kad buvo aukštos kainos ir galimai švaistomos lėšos“, - aiškino FNTT vadovas.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovas Dainius Baršauskas teigė, kad antradienį taip pat atliktos kratos dviejose Vilniaus bendrovėse, kuriuos registruotos tuo pačiu adresu, sulaikyti 3 asmenys.

Neoficialiomis BNS žiniomis, tuo pačiu adresu Smetonos gatvėje yra registruotos įmonės - FNTT tyrime figūruojanti geležinkelio mašinų, atsarginių dalių prekybos ir remonto bendrovė „Litmotas“, elektros perdavimo oro linijų dalių prekybos įmonė „Izoteka“ ir bendrovė „Fairmont Group“.

„Tai yra bendrovių direktoriai, savininkai ir vienas darbuotojas. (...) Tarp sulaikytų asmenų „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų nėra“, - sakė D.Baršauskas.

Neoficialiomis žiniomis, vienas sulaikytųjų - „Litomoto“ vadovas Juozas Širvinskas. „Izotekai“ vadovauja Dainius Bundonis, o „Fairmont Group“, kuriai vadovauja J.Širvinsko dukra Monika Širvinskaitė.

Registrų centro duomenimis, vienintelis „Litmoto“ akcininkas yra J.Širvinskas, „Izotekos“ akcininkai yra taip pat J.Širvinskas, įmonės vadovas D.Bundonis ir kita J.Širvinsko dukra Gabrielė Širvinskaitė. Bendrovės „Fairmont Group“ vienintelė akcininkė yra įmonės vadovė M.Širvinskaitė.

Anot D.Baršausko, tyrime figūruojančios bendrovės dalyvavo tiekiant prekes ir paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“ ir bendrovės filialams.

D.Baršausko teigimu, tyrime yra ir specialiųjų liudytojų, tačiau jis nei patvirtino, nei paneigė, kad tarp jų yra „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų.

„Kadangi pirkimų sumos yra didelės, įmonės vadovui privalu žinoti, kur nukreipiamas pinigų srautas. Kadangi pirkimai yra stambūs, užaukštintom kainomis, tai mes manome, kad vadovai tikrai galėjo žinoti“, - paklaustas, ar apie korupcines schemas galėjo žinoti „Lietuvos geležinkelių“ vadovai, teigė K.Jucevičius.

Jo teigimu, tyrimas pradėtas gavus informacijos apie pinigų plovimo faktą.

„Iš visiškai kito galo gauti duomenys, kad per ofšorines kompanijas išgryninami dideli pinigų srautai. Priėjome prie Lietuvos įmonių ir siūlo galas po to privedė prie „Lietuvos geležinkelių“, - pasakojo FNTT vadovas.

Anot jo, tyrime figūruoja ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir bendrovės antrinės įmonės, o pinigai būdavo išgryninami per Latvijos bankus, kur buvo ofšorinių kompanijų sąskaitos.

„Litmotas“ - vienintelė Rusijos Jaroslavlio dyzelinių variklių gamyklos „Silovye Agregaty – Gruppa GAZ“ atstovė Lietuvoje.

Portalo 15min.lt teigimu, teisėsauga domisi ir įmone „Rail Services“, kurią valdo J.Širvinsko dukros Gabrielė ir Monika, taip pat Jungtinėje Karalystėje registruota įmone „Railway Baltica“, kurios sąskaitomis Latvijoje disponavo „Litmoto“ vadovas su šeima, per įmonę prasisuko ne vienas milijonas eurų, atkeliavusių tiek iš „Litmoto“, tiek iš kitų Lietuvos bei užsienio struktūrų.

Tyrimas gali plėstis

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamas tyrimas dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ - plačios apimties ir gali dar plėstis, aiškinantis galimą korupciją, sako FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.

„Mūsų tyrimo ribos yra labai plačios šiuo atveju, tyrimas gali būti ir dėl korupcinių straipsnių“, - trečiadienį BNS teigė K.Jucevičius.

Jis sakė kol kas negalintis pateikti konkretesnės informacijos apie galimą tyrimo plėtrą, įtariant ir korupcinius nusikaltimus.

„Jeigu reikės, bendradarbiausime ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba, mums dabar reikia įvertinti labai daug medžiagos, kuri išimta kratų metu. (...) Kol kas konkrečių faktų (dėl korupcinių veikų - BNS.) negalime pateikti, tačiau iš turimos medžiagos daug klausimų kyla“, - kalbėjo FNTT vadovas.

Kaip trečiadienį pranešė FNTT, tyrimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ ir su ja susijusių bendrovių sandoriais, jį atliekant, sulaikyti 3 asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.

„FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu“, - rašoma FNTT pranešime spaudai.

Tarp tiriamų įmonių - „Litmotas“

Neoficialiomis žiniomis, FNTT tyrime, be kita ko, figūruoja bendrovė „Litmotas“, jos vadovas Juozas Širvinskas - vienas sulaikytųjų asmenų.

Pagrindinė „Litmoto“ veikla - dyzelinių variklių, geležinkelio mašinų, jų atsarginių dalių prekyba ir remontas. Įmonė yra vienintelis Rusijos Jaroslavlio dyzelinių variklių gamyklos „Silovye Agregaty – Gruppa GAZ“ atstovė Lietuvoje, todėl jos veikla susijusi su šios Rusijos įmonės atsarginių dalių, variklių realizavimu.

„Litmoto“ darbuotojai nuolat stažuojasi Rusijos gamykloje, todėl turi išskirtinę teisę įsigyjant „Silovye Agregaty – Gruppa GAZ“ produkciją bei atliekant šios produkcijos remonto darbus“, - rašoma Registrų centrui pateiktoje įmonės 2015 metų ataskaitoje.

Bendrovė taip pat skelbia glaudžiai bendradarbiaujanti su Čekijos „Škoda Vagonka“, „Lietuvos geležinkeliais“, Vokietijos kranų gamintoja „Kirow Ardelt“. Pastaraisiais metais „Litmotas“ yra laimėjęs ne vieną „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą konkursą, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys.

2015 metų spalį „Litmotas“ kartu su partnere Čekijos „Pars nova“ pasirašė trejų metų trukmės 6,4 mln. eurų vertės elektrinių traukinių įrangos remonto paslaugų sutartį, tuo pat metu gavo ir 3,7 mln. eurų vertės tų pačių elektrinių traukinių atsarginių dalių užsakymą. Sutartis buvo pasirašyta taip pat trejiems metams.

Pernai gegužę bendrovė su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašė 2,3 mln. eurų vertės sutartį dėl elektrinių traukinių atsarginių dalių pirkimo pagal poreikį.

„Litmotas“ 2015 metais gavo 1,1 mln. eurų pajamų (2015 metais - 7,6 mln. eurų) ir uždirbo 53,5 tūkst. eurų grynojo pelno (864,2 tūkst. eurų).

Metus trunkantis tarptautinis tyrimas

Valstybės valdomoje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ antradienį atliktos kratos yra dalis beveik metus atliekamo tarptautinio tyrimo dalis, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT). „Lietuvos geležinkelių“ atstovas toliau tikina, kad tyrimas nesusijęs tiesiogiai nei su bendrove, nei su jos antrinėmis įmonėmis. Domas Jurevičius teigia, kad įmonė prašys FNTT pateikti jai daugiau informacijos.

Tyrimą FNTT pradėjo šių metų sausį, gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvos įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu, panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.

FNTT šiame tyrime bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.

Antradienį po kratų centrinėje „Lietuvos geležinkelių“ būstinėje laikinasis įmonės vadovas Andrius Montrimas teigė, kad tyrimas nesusijęs su įmonės veikla ir bendrovės vidaus sandoriais.

„Šis tyrimas nėra susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ veikla ir nėra susijęs su vidaus sandoriais. Yra įmonės, kurios turi sandorius su mumis. Tų įmonių veikla yra tikrinama. Mes visapusiškai bendraujame su tyrėjais, bet daugiau komentarų negaliu suteikti, nes tai pakenktų tyrimui. Tos įmonės nėra „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės“, - žurnalistams sakė A.Montrimas.

Portalas 15min.lt rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų