- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė 2018 metų biudžeto projektui, kuris pirmą kartą rengtas planuojant bendrą viešųjų finansų perteklių. Tai pranešė premjeras Saulius Skvernelis.
„Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, daugiau nei 600 mln. eurų skiriama socialinėms reikmėms. (...) Lėšos nukreipiamos žmonių gerovei didinti, ne pastatams, ne ūkinėms reikmėms, ne išpūstoms administracijoms išlaikyti, o sunkiausiai gyvenančios visuomenės dalies padėties pagerinimui“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.
Anot jo, didesnis finansavimas kitų metų biudžete numatytas visose srityse.
„Tikiuosi, šitam biudžeto projektui bus pritarta, Seime nebus daroma populistinių intervencijų, kad kelia riziką. Biudžetas subalansuotas, socialiai orientuotas ir tą pasikeitimą pajaus kiekvienas gyventojas“, - teigė ministras pirmininkas.
Pajamos turėtų augti 4,9 proc.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 468,6 mln. eurų - 16,1 proc. (89,86 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (558,46 mln. eurų).
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius antradienį teigė, kad 2018 metų biudžeto projekte numatytas viešųjų finansų balanso perviršis sieks 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir sudarys apie 260 mln. eurų. Anot parlamentaro, šios lėšos bus atidėtos rezervui.
Valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų 2018 metais turėtų didėti 5,4 proc. (346,06 mln. eurų) iki 6,732 mlrd. eurų, tuo metu ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 11,4 proc. (238,687 mln. eurų) iki 2,34 mlrd. eurų.
Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 4,9 proc. (288,653 mln. eurų) iki 6,175 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), sudarančių apie 89 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta 6,012 mlrd. eurų, arba 6,6 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet.
Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - jos turėtų siekti 3,54 mlrd. eurų, arba 7,8 proc. (257,231 mln. eurų) daugiau nei šiemet. Planuojamos PVM mokesčio pajamos kitąmet sudarys apie 52,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos).
Akcizų pajamos 2018 metais turėtų padidėti 8,4 proc. (112,718 mln. eurų) iki 1,452 mlrd. eurų - tai sudarys 21,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos). Didžiąją akcizų pajamų dalį - 54,8 proc. - kitąmet sudarys pajamos už energinius produktus. Pajamos už alkoholį turėtų sudaryti 24 proc., tabaką - 21 proc., elektros energiją - 0,2 proc. visų akcizų pajamų.
Pelno mokesčio pajamos turėtų didėti 3 proc. (20,627 mln. eurų) iki 698,416 mln. eurų - tai sudarytų 10,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos).
Valstybės biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio pajamos kitąmet mažės 5,3 proc. (18,094 mln. eurų) iki 321,483 mln. eurų. Valstybės ir savivaldybių biudžetams šio mokesčio teks 1,814 mlrd. eurų - 16,6 proc. (258,1 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet.
Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos kitąmet turėtų siekti 16,1 mln. euru (9,4 proc. mažiau nei šiemet), transporto priemonių mokesčių pajamos - 14,503 mln. eurų (4 kartus mažiau). Atskaitymai nuo pajamų pagal miškų įstatymą turėtų sudaryti 26,4 mln. eurų (tiek pat, kaip šiemet).
Dėl galiojančių mokesčių lengvatų kitąmet bus negauta 1,231 mlrd. eurų pajamų. Daugiausia pajamų bus negauta dėl gyventojų pajamų mokesčių lengvatų – 588,6 mln. eurų, pelno mokesčio ir akcizų pajamos dėl lengvatų bus mažesnės atitinkamai 208,4 mln. ir 232 mln. eurų, PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus mažesnės 201,9 mln. eurų.
Kitos valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų didėti 12,5 proc. iki 492,528 mln. eurų, iš jų 210,253 mln. eurų (68,1 proc. daugiau) turėtų sudaryti pajamos už prekes ir paslaugas, 184,215 mln. eurų (72,3 proc. daugiau) - dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų pajamos, 45,32 mln. eurų (16,2 proc. daugiau) - pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 64,853 mln. eurų (4,4 proc. daugiau nei šiemet).
Palaikys 85–90 parlamentarų?
Kitų metų biudžetą palaikys 85 – 90 parlamentarų, prognozuoja valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Biudžeto priėmimas, kuris mūsų laukia, pats svarbiausias metų įstatymas, jo metu ir pasirodys, kokia yra valdančioji dauguma. Aš prognozuočiau 85 – 90 balsų“, – trečiadienį Žinių radijui tvirtino politikas.
Anot jo, tai bus analogų per pastarąjį dešimtmetį neturintis biudžetas, jis bus perteklinis. Jame numatyta daugiau lėšų gynybai, jos finansavimas pasieks 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), daugiau kaip 600 mln. eurų bus skiriama socialiniai atskirčiai mažinti, kultūros finansavimas didinamas apie 26 mln. eurų, kt.
LVŽS pirmininkas pareiškė, kad 2019 metų biudžetas bus dar didesnis.
„Manau, kad lūžis jau yra prasidėjęs, ir po to 2019 metai bus tikrai ryškūs žmonių pajamų didinimo prasme, valstybės efektyvumo prasme“, – tikino R. Karbauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...