- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš užsienio, siekdama pagerinti verslo aplinką. Kai kurie kritikai perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą.
Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą. Šių specialybių žmones būtų lengviau įdarbinti - jiems paprasčiau būtų išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliktų prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį - pakaktų pusantro karto didesnės algos.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad Medininkuose trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė šiam sąrašui pritarė. Sudaryti sąrašą Vyriausybę įpareigoja pernai priimtas įstatymas.
Ūkio ministerija teigia, kad tokie pakeitimai leistų pagerinti verslo aplinką ir pritraukti investicijas. Tarp profesijų yra programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai. Šios nuostatos galiotų atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių. Pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.
Baimė dėl pigios darbo jėgos
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie turi turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti. Jos teigimu, pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui - švietimui, sveikatos priežiūrai.
„Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų“, - rašo A.Maldeikienė naujienų portale delfi.lt paskelbtame komentare, kritikuodama Vyriausybės planus.
Pasak politikės, imigracija iš trečiųjų šalių gali padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat įžvelgia algų dempingo pavojų.
„Užsienio specialistų įdarbinimas visada yra susietas su tam tikromis problemomis. Pasinaudojant kitų šalių specialistais yra daromas darbo užmokesčio dempingas, jeigu atvyksta daug užsienio specialistų ir jie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, o atlyginimas vietos gyventojams nedidėja. Tai yra įmanoma“, - BNS sakė A.Černiauskas.
Tačiau „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė teigia, kad nors bedarbius įdarbinti darosi vis sunkiau ir tą lemia ne vien per maži atlyginimai - rinkoje yra neatitikimas tarp bedarbių kvalifikacijos ir darbo rinkoje reikalingų įgūdžių.
„Tą spręsti reikia, bet sprendimas nėra neįsileisti reikalingos darbo jėgos. Tai yra atskira problema, kurią reikia spręsti tobulinant perkvalifikavimo ir švietimo sistemą, tai yra sudėtingos ir negreitai rezultatų duodančios struktūrinės reformos. Tuo tarpu darbo jėgos trūkumas stabdo ekonomikos plėtrą dėl mažesnio patrauklumo investicijoms ir atotrūkio tarp produktyvumo ir atlyginimų augimo“, - BNS sakė ji.
Pasak V.Šečkutės, nuogąstavimai, kad lengvesnis užsieniečių įdarbinimas tai gali turėti neigiamos įtakos algoms, gali nepasitvirtinti.
„Aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra paklausūs daugelyje šalių, taigi Lietuva tokių darbuotojų gali ir tiesiog nesugebėti prisivilioti, kad ir lietuviškais atlyginimais jau nekalbant apie mažesnius. Taip pat turime galvoti ir apie tai, ar geriau turėti labai spartų, bet netvarų atlyginimų augimą, kaip tai buvo iki krizės, ar kiek lėtesnį, bet tvaresnį augimą“, - sakė ji.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad prioritetas turėtų būti skiriamas lietuvių emigrantų sugrąžinimui ir permainoms švietimo srityje, kad būtų rengiami reiklingi specialistai.
„Mes visų pirma turime pritraukti į užsienį išvykusius lietuvius. Mes turime agituoti žmones, kad jie grįžtų į Lietuvą, o tik vėliau žiūrėti į trečiąsias šalis. (...) Kalbant apie informacines technologijas, jeigu jaunimas, neturintis darbo, turėtų IT specialybę ar išsilavinimą, tai jie visi turėtų darbą nedelsiant. Problema yra ta, kad aukštosios mokyklos nesugeba paruošti IT specialistų. Jeigu aukštosios mokyklos nesugeba paruošti specialistai, tai juos belieka atsivežti iš užsienio, todėl būtina gerinti švietimą“, - BNS sakė V.Sutkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas15
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP26
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...