Vyriausybė kitąmet iš „šešėlio“ ketina ištraukti 200 mln. eurų

Pirmadienį visuomenei pristačiusi numatomą mokesčių pertvarką, Vyriausybė 2019 metais verslui ir gyventojams siūlys vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius.

„Gerinsime sąlygas veikti legaliai, o nelegaliai veikiančioms įmonėms sąlygos prastės. Tikimės kitąmet iš „šešėlio“ papildomai surinkti 200 mln. eurų. Tai padaryti padės ne vien griežtos sankcijos, bet ir kitos priemonės, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio susimažinimo galimybė ir galimybė verslui per tam tikrą laiką sumokėti, švelniai tariant, pamirštus mokesčius per 6 mėnesių laikotarpį, per kurį bus galima susitaikyti su valstybe išvengiant baudų ir delspinigių“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo premjeras.

Nesąžiningai mokesčius mokančios įmonės, pasak Vyriausybės, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, joms bus sunku gauti bankų finansavimą.

„Įmonės turės galimybės vienąkart pradėti nuo „balto lapo“ ir be baudų sumokėti pamirštus mokesčius. Piktnaudžiaujančios įmonės negalės dalyvauti viešuose pirkimuose ir turės sunkumų gauti paskolas iš kredito įstaigų, o sąžiningai veikiančios įmonės turės mažesnę konkurenciją viešuosiuose pirkimuose ir gaus palankesnes sąlygas iš kredito įstaigų“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Gyventojai bus skatinami pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkio paslaugas – jas perkantieji galės šiomis išlaidomis susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio (GPM).

Tikimasi, kad mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas taps paprastesnis – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teiks naują apskaitos ir virtualaus kasos aparato paslaugą.

Bedarbio pašalpas gaunantys žmonės įsidarbinę dar iki 12 mėnesių gaus socialines išmokas. Taip esą neliks paskatų slėpti pajamas.

Tuo metu baudos už mokestinius nusižengimus didinamos 30 procentų.

Premjeras: struktūrinėms reformoms – 600 mln. eurų

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės siūlomoms struktūrinėms mokesčių, švietimo, pensijų ir sveikatos apsaugos pertvarkai per 2019-2021 metus numatoma skirti 600 mln. eurų.

Tai premjeras teigė spaudos konferencijoje pirmadienį, pristatydamas būsimas pertvarkas.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad dalis lėšų tam bus skirta mažinant „šešėlinę“ ekonomiką, taip pat iš ekonomikos augimo bei panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

„Proporcingomis dalimis tai bus iš „šešėlio“, tiek ekonomikos augimo, tiek ES lėšų. Šitas finansinis planas yra pagrįstas, tos reformos susijusios viena su kita“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

Siūlo sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“

Vyriausybė, užsimojusi per trejus metus pakeisti mokesčių sistemą, siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

„Per neapmokestinamą pajamų dydį didinsime mokesčių progresyvumą ir padėsim vidutines pajamas gaunantiems žmonėms didinti jų pajamas. Dėl reformų tikimės, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokytį turėtų pajusti apie 1 mln. dirbančiųjų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai).

Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus sumažės 5,1 proc., o pokyčius turėtų pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Kitais metais jų atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti 46 eurais.

Konsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, jis mokėtų 21 proc. pajamų mokestį ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.

Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Svarsto apmokestinti taršius automobilius

Vyriausybė svarsto nuo kitų metų apmokestinti taršius automobilius, sako premjeras Saulius Skvernelis. Finansų ministras aiškina, jog tai būtų ne mokestis, o naujas finansinis instrumentas, skatinantis žmones nepirkti taršių automobilių.

„Galvojame, kokius priimti finansinius instrumentus, kad galbūt nuo 2019 metų sausio 1 dienos mažinti taršą, taršius automobilius, nes artimiausiu metu turėsime pakankamai dideles išmokas, jei mes nepasieksime rodiklių, kalbant apie kenksmingų medžiagų emisijas. Bet tikrai tai nebus visuotinis kažkoks automobilių mokestis – dėliojame variantus, nevadinčiau to mokesčiu“, – pristatydamas planuojamas struktūrines reformas pirmadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, vienas iš svarstomų variantų – papildomai apmokestinti taršius automobilius, atliekant techninę apžiūrą.

„Padarysime galimybę, kad jei tu ateityje perki seną, teršiantį automobilį, tu turi tikėtis, kad tavo mokestis bus gerokai didesnis“, – sakė premjeras.

S. Skvernelis pabrėžė, kad tai neturėtų įtakos dabartiniams taršių automobilių savininkams, turintiems senus ir galingus automobilius bei gaunantiems mažas pajamas.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, jog svarstomais finansiniais instrumentais bus siekiama, kad būtų „nepatrauklu pirkti naujai taršų automobilį“.

„Tai turėtų duoti žymiai didesnį poveikį, nei kažkokio mokesčio įvedimas“, – sakė V. Šapoka.

Įvesti visuotinį automobilių mokestį Lietuvą ne vienerius metus ragino Tarptautinis valiutos fondas, ankstesnės Vyriausybės yra kėlusios panašias idėjas, bet rimčiau svarstyti mokesčio nesiryžo.

Siūlo apmokestinti nepagrindinį būstą

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą.

Tokia naujovė pasiūlyta pirmadienį Vyriausybei pristatant mokesčių ir kitų sričių reformas.

„Išplečiame nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir siūlome apmokestinti kiekvieną nepagrindinį gyvenamąjį būstą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Nuo šių metų 0,5-2 proc. tarifais apmokestinamas būstas, jei jo vertė viršija 220 tūkst. eurų.

„Neprogresinis tarifas bus taikomas visam antram, trečiam, ketvirtam ir t.t. gyvenamosios paskirties būstui. O visos prabangios sodybos, joms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas ir jei viršys 220 tūkst. eurų, tada atsiras progresinis tarifas, kaip yra šiuo metu“, – teigė V. Šapoka.

Šiuo metu 0,5 proc. mokesčio tarifas taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Gyventojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų ar vyresnį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, būtų taikomi 30 proc. didesni apmokestinimo intervalai.

Iki šių metų 220 tūkst. eurų vertę viršijanti gyventojų NT dalis buvo apmokestinama 0,5 proc. tarifu.