- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trečiadienį Vyriausybėje pristatė maisto produktų kainų tendencijas per praėjusių metų spalio – šių metų sausio laikotarpį. Pasak žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, maisto kainų augimas yra sustabdytas, tačiau greitai galime išvysti duonos brangimą.
Kaip skelbia ŽŪM, Lietuvoje bendras spalio – gruodžio mėnesių mažmeninių maisto produktų metinis kainų pokytis išliko neženkliai teigiamas (0,2 proc.), bet jis buvo reikšmingai mažesnis nei šalia esančiose rinkose (Latvijoje – 0,6 proc., Lenkijoje – 1,0 proc., Estijoje – 1,9 proc.). Kol kas Lietuvos maisto kainų lygis siekia 80 proc. ES vidurkio.
„Matome tikrai geras tendencijas. Gruodžio mėnesį maisto kainos krito, lyginant su prieš tai buvusiu, sausį jos visiškai nekilo, ir jei žiūrėtume ketvirtį nuo spalio iki sausio, tai turime 0,2 proc. maisto kainų kilimą, kuris, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra juokingas, nes Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje brangimai buvo didesni“, – teigė G. Surplys.
Matome tikrai geras tendencijas.
Pasak ministro, Vyriausybės pastangos kovoti su maisto kainų augimu atsiperka.
„Mes (Vyriausybė. – ELTA) įsibėgėjame su tomis (kainų mažinimo. – ELTA) priemonėmis. Pirmiausia startavome su kainų skelbimu viešai. Skelbiame 14 produktų, kur galima palyginti, kiek kainuoja duona, pienas, vanduo penkiuose didžiausiuose prekybos tinkluose. (...) Statistikos duomenys rodo, kad tas kainų didėjimas yra sustabdytas“, – teigė G. Surplys.
Kaip Vyriausybės pasitarimo metu teigė G. Surplys, per minėtą laikotarpį krito duonos, pieno, mėsos kainos, kilo – kiaušinių ir sviesto kainos.
ŽŪM išanalizuotos kainų tendencijos rodo, kad tamsios duonos ir batono mažmeninės kainos 2018 m. spalio – 2019 m. sausio mėnesio laikotarpiu mažėjo, tačiau artimiausioje perspektyvoje ši tendencija gali pasikeisti, nes Lietuvos grūdų ir miltų rinka turi stiprų koreliacinį ryšį su pasauline grūdų rinka, kurioje prognozuojamas grūdų kainų didėjimas.
Minėtu laikotarpiu tamsios duonos mažmeninė kaina sumažėjo 3 ct/kg, o batono – 0,02 ct/kg. Tuo tarpu 2,5 proc. riebumo geriamojo pieno mažmeninė kaina atpigo 2 ct/l. Planuojama, kad artimiausiu laikotarpiu pieno mažmeninė kaina turėtų išlaikyti mažėjimo tendencijas.
ŽŪM išvadose pažymi, kad nustatyta stipri mažmeninių kainų koreliacija su gyventojų pajamomis ir su perdirbėjų kainomis, tačiau pasigendama mažmeninės kainos dalies (pajamų) teisingesnio pasidalinimo, – ypač su žaliavinės produkcijos gamintojais ir tiekėjais (žemdirbiais).
Ministerija atkreipia dėmesį, kad maisto produktų mažmeninių kainų grandinėje mažmenininko dalis yra santykinai didelė (kai kuriems produktams siekia 40 proc.), todėl konkurencijos didinimas mažmeninės prekybos srityje galimai sudarytų prielaidas kainų mažėjimui.
Kaip teigė ministras, dėl kainų augimo lėtėjimo „laurus gali prisiimti kas nori, bet svarbu, kad vartotojas iš to laimėtų.„
ELTA primena, kad Vyriausybė pernai pritarė vadinamajam kainų mažinimo planui. Jo įgyvendinimui ministerijoms buvo pavesta atlikti tam tikras užduotis. Tarp ministerijų planuojamų pokyčių – konkurencinės aplinkos gerinimas, administracinės naštos verslui mažinimas, maisto kuponų sistema. Tiesa, pastarąją dar turi patvirtinti Europos Komisija (EK), kuriai dokumentus žadama išsiųsti šį mėnesį, o atsakymą tikimasi gauti per pusmetį.
Maisto kuponais būtų leista naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, o teisę parduoti turėtų verslininkai, dalyvaujantys trumpojoje maisto tiekimo grandinėje. Minėti pirkėjai gautų 20 proc. nuolaidą nuo vaučerio vertės ūkininkų produkcijai smulkiose prekybos vietose.
Taip pat pritarta siūlymui internetiniame puslapyje skelbti 20 maisto produktų kainas, kur būtų galima matyti ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko kainos dalį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...