- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Infliacija Lietuvoje išsikvėpė ir grįžo į vienaženklę zoną. Prekės pinga antrą mėnesį iš eilės, tačiau, kas bus, kai grįšime po atostogų? Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė apie tai pasakojo LNK reportaže.
– Ko laukti rudenį? Gal situacija dar labiau pagerės?
– Kol kas galime džiaugtis tik dabartinėmis palankiomis tendencijomis. Kas mūsų laukia, sunku prognozuoti. Iš vienos pusės matome vis dar vangią paklausą pasaulio žaliavų rinkoje. Didieji ekonomikos židiniai išgyvena tokias recesijos nuotaikas. Pramonės lūkesčių rodikliai yra negatyvūs. Pramonės sektoriaus atstovai tiek šiapus, tiek anapus Atlanto nesitiki augimo. Situacija neapibrėžta, pinigų rinką riboja labai agresyvi, vanagiška centrinių bankų politika, sparčiai keliamos palūkanų normos brangina kreditus. Tai mažina plėtros, investicijų apetitus verslui. Žaliavų rinkos jau yra sugrįžusios į prieškarinį lygį, o kai kur žaliavų kainos yra nukritusios ir dar žemiau. Vis dėl to žiūrint į maisto žaliavas, Lietuvai turėtų būti neramu dėl žemės ūkio situacijos. Orai šiemet nelepina ūkininkų, pavasaris buvo nedėkingas. Nežinia, kokio derliaus šiemet sulauksime. O jei jis bus perdėm kuklus, tai gali įtakoti maisto prekių kainas vėlesniais mėnesiais. Taipogi infliacijai nemažai įtakos turi gyventojų elgsena. Paklausos impulsas yra labai stiprus, vartojimo apetitas formuoja pasiūlos elgseną. Kol kas matome, kad gyventojai mažmeninės prekybos apyvartų prasme elgiasi realia apimti kukliau, nei praeitais metais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Sakote, derliui įtakos turėjo sausra. Tai rudenį, žiemą galime sulaukti brangesnių maisto produktų?
– Tai yra nerimo židinys, bet reikia sulaukti derliaus ir įvertinti, kaip tai paveiks mūsų kainas. Taip pat bus įtakota bendresnių, globalių žaliavų tendencijų, kokio derliaus sulauks Europa, kokie santykiai susiklostys su Ukrainos derliaus importu. Sunku tokiomis nestabiliomis tiek geopolitinėmis aplinkybėmis kažką prognozuoti.
– Rudenį prasidės šildymo sezonas. Ar laukti brangesnio šildymo? Ar galime jaustis ramesni, kad jis nebus toks brangus kaip pernai?
– Pernai metais visą Europą ir tuo tarpu Lietuvą išgelbėjo itin šilta žiema. Rudenį labai nerimavome dėl dujų rezervuaro užpildymo Europoje, jis buvo labai žemas. Šiemet situacija yra kur kas dėkingesnė. Šildymo sezoną pasitiksime gerokai stipriau užpildytomis dujų saugyklomis. Europos dujų saugyklos yra užpildytos kone aukščiausiai per paskutinius dešimt metų. Tai yra raminanti žinia, kuri leidžia tikėtis gerokai nuosakesnių šildymo kainų.
– Sakote, žaliavos kai kur pinga. Kokie baldininkai sako vis mažiau turintys užsakymų. Ar gali būti, kad rudenį sulauksime pigesnių baldų?
– Mūsų baldų sektorius labai didele dalimi dirba eksportui. Mūsų pramonei labai svarbios eksporto rinkos ir būtent eksporto rinkų apetitas mūsų prekėms. Tiek Vokietijoje, tiek Šiaurės šalyse sparčiai krenta mažmeninės prekybos apyvartos. Neramu, ar tas eksporto srautas ir toliau bus išlaikomas. O Lietuvoje taip pat galime matyti palankesnių kainų metą tiek dėl atpigusių žaliavų, tiek dėl sumažėjusio eksporto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu11
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...