Vaistažolių supirkėjai: derlius menkas, arbatų pardavimai traukiasi

„Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų. Todėl patys vežame žmones į augimvietes rinkti“, – BNS teigė apie pusšimčio pavadinimų vaistažoles superkančios įmonės „Švenčionių vaistažolės“ direktorius Elmantas Pocevičius. 

Anot jo, šie metai įmonei bus sunkūs – eksportas mažėja penktadaliu, pardavimai Lietuvoje taip pat smunka, nes žmonės perka mažiau arbatų.

„Situacija dabar yra bloga: žolės derlius nedžiugina, šiemet mažėja per pandemiją išaugę arbatų pirkimai – virš 10 proc. Jau pernai metų gale pajutome, kad mažėja pirkimai ir kitose šalyse, nes eksportuojame. Eksportas menksta virš 20 proc. Tai daug. Šie metai bus sunkūs. Apskritai vaistažolių Lietuvoje nuperkama vis mažiau ir mažiau, nors lietuviai labai mėgsta vaistažolių produktus ir suvartoja labai daug, bet auginti ar rinkti nemėgsta“, – tvirtino įmonės vadovas. 

Šie metai bus sunkūs.

Anot jo, gamintojams kasmet pritrūksta beveik visų vaistažolių. Įmonė per metus superka apie 300 tonų lietuviškos ir atsivežtinės žolės. Jeigu geri metai, pusė būna lietuviškos vaistažolės, o jeigu blogi – iki trečdalio. „Švenčionių vaistažolės“ 30-40 proc. lietuviškų vaistažolių nuperka iš gyventojų, kitas – iš jas auginančių ūkių.

„Mažai ko turime pakankamai ir netrūksta – liepų žiedų kasmet trūksta, kaip ir čiobrelio, ramunėlių, melisos, dabar – gauromečio“, – sakė „Švenčionių vaistažolių“ vadovas. 

E. Pocevičiaus teigimu, vaistažolių verslui plėstis pastaruoju metu trukdo Žemės ūkio ministerijos pievų šienavimo politika. 

„Liepia nušienauti laukines pievas, o mes savininkų negalime priprašyti šiek tiek luktelti, kol užaugs ar pradės žydėti vaistažolės, kurias mūsų žmonės susirinktų. Tas priverstinis šienavimas mums yra labai blogai – žmonės neberanda vaistažolių“, – teigė įmonės vadovas.

Anot E. Pocevičiaus, kai kurie vaistažolių rinkėjai atneša ir toną sudžiovintos produkcijos: „Tiek dilgėlių pririnkti nėra sunku“.

Jo teigimu, Lietuvoje yra labai mažai ūkių, kurie augina vaistažoles, nes tai brangu: reikia specialios žolės nuėmimo technikos, džiovyklų: „Lenkijoje situacija kitokia. Lenkai yra pagrindiniai vaistažolių tiekėjai“.

Džiovinti dilgėlių lapai superkami po 2,1 euro už kilogramą – gerokai pigiau nei liepų žiedai (po 11 eurų). Brangiausiai kainuoja raktažolių žiedai (28 eurai) ir šaknys (8,2 euro) bei pataisų sporos (30 eurų). Už ramunėlių žiedus, kurie yra vieni populiariausių, supirkėjai moka po 4,7 euro.

Pasak E. Pocevičiaus, vaistažolių kainas diktuoja Europos rinka, todėl visur jos panašios.

Vilniaus „Parapharm homeopatijos“ vaistinės, kurioje prekiaujama žolininkės Jūratės Rutkauskienės vaistažolių ūkio produkcija, vaistininkė Aida Dargužytė BNS teigė trejus metus stebinti, kad gyventojai vis labiau domisi gydymu vaistažolėmis.

„Tie žmonės, kurie domisi natūralia medicina, renkasi mažiau smulkintos žolės arbatą, mažiau aparatų liestas vaistažoles“, – BNS teigė A. Dargužytė.