- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji – fizines atsiskaitymo vietas, rodo „Viena sąskaita“ duomenys.
„Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Dažniausiai elektroniniais būdais mokesčius moka 27 metų ir vyresni asmenys, šeimos, jau turinčios savo būstą ar ilgą laiką jį nuomojančios, gyvenančios Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje“, – teigia Vytenis Ziberkas, bendrovės „Viena sąskaita“ vadovas.
Beveik penktadalis (19,16 proc.) žmonių už komunalines paslaugas atsiskaito AB „Lietuvos pašte“, 17,13 proc. „Perlo“ paslaugų terminaluose, 16,42 proc. „Maxima“ prekybos centruose.
Iš elektroninių atsiskaitymo būdų populiariausi yra „Swedbank“ (14,46 proc.), SEB bankas (9,08 proc.), po jų seka „Viena sąskaita“ (4,49 proc.), DNB bankas (2,82 proc.), Lietuvos centrinė kredito unija (2,32 proc.), rodo „Viena sąskaita“ analitikų duomenys.
„Nemažą mokėjimų už paslaugas dalį sudaro nauji rinkos žaidėjai. Tai parodo, kad rinkoje vyrauja konkurencinga aplinka, vartotojai patys renkasi, kaip jiems atsiskaityti už komunikalines ir kitas paslaugas. O kuo didesnė konkurencija, tuo geriau vartotojui“, – teigia V. Ziberkas.
Jo teigimu, sveiką konkurenciją mokėjimų rinkoje gali sujaukti „Lietuvos energijos“ planai įsibrauti į minėtą rinką.
„Valstybės valdomas „Lietuvos paštas“ užima beveik penktadalį mokėjimų paslaugų rinkos, o kita valstybės įmonė „Lietuvos energija“ taptų jo konkurente. Tai būtų lyg varžymasis su savimi. Minėti planai neabejotinai iškreips situaciją rinkoje, o „Lietuvos energija“ gali tapti dar vienos srities monopolininke. Būdama monopoline komunalinių paslaugų teikėja, valstybės įmonė lengvai ir tiesiogiai darys įtaką vartotojams. Tikėtina, kad kai kuriuose rajonuose vartotojai negalės pasirinkti, kaip sumokėti komunalinius mokesčius – jie turės vienintelį variantą“, – teigia V. Ziberkas.
Ekspertų teigimu, vis dar didelė dalis šalies gyventojų labiau įpratę eiti į paštą ar prekybos centrą, stovėti eilėje, už kiekvieną sąskaitą mokėti atskirai ir nėra linkę naudotis modernesniais atsiskaitymo būdais.
„Elektroniniais atsiskaitymais dažniausiai naudojasi racionalūs žmonės, mėgstantys kontroliuoti savo sąnaudas, ir patogumą bei savo laiką vertinantys žmonės. Didžiausias trukdis pereiti prie elektroninių mokėjimo sistemų yra įprotis atsiskaitinėti fizinėse vietose ir baimė jį sulaužyti”, – mano V. Ziberkas.
Lietuvoje gyvenantys asmenys kiekvieną mėnesį vidutiniškai apmoka šešias septynias sąskaitas – už elektros energijos, dujų, karšto ir šalto vandens sunaudojimą, gyvenamo pastato administravimą, mobilųjį telefoną, internetą ir televiziją. Prie reguliarių kasmėnesinių mokėjimų dar prisideda ir atsiskaitymai už vaikų ugdymo įstaigas (įvairius darželius, neformaliojo ugdymo užklasines veiklas), lizingą, draudimą, apsaugos bendrovių paslaugas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas1
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...