Lietuvos urėdijų reforma niekaip nėra susijusi su miškų privatizavimu, sako aplinkos ministras valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas Kęstutis Navickas. Jis taip pat tikina, kad vietoje dabartinių urėdijų įsteigtos valstybinės įmonės privatizuoti nenumatoma. Tačiau kai kurie parlamentarai įžvelgia miškų nuomos grėsmes, jeigu pertvarka nepasiteisins. Opozicija įtarinėja, kad reformą „stumia“ stambioji medinos pramonė.

„Niekaip nesusiję (reforma - BNS) su miškų privatizavimu, nes miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė“, - teigė K. Navickas, kuriam iš antro karto ketvirtadienį Seimui pavyko pristatyti ministerijos inicijuojamą urėdijų pertvarką, kuriai yra pritarusi Vyriausybė. Už reformos svarstymą Seime balsavo 72 parlamentarai, prieš - 8, o susilaikė 30 Seimo narių. Seimas taip pat nesutiko, kad reforma būtų svarstoma skubos tvarka.

Toliau Seimas reformos svarstymo imsis balandžio 6-ąją, o iki to laiko ją turi apsvarstyti parlamentiniai komitetai.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pabrėžė, kad po reformos girininkijos išliks, o urėdijų skaičius sumažės nuo 42 iki 25-ių, tačiau jos nebus atskiros įmonės, o bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę. Jis taip pat tikisi, kad išaugs miškininkų atlyginimai.

Aplinkos ministras K. Navickas sakė, kad dėl reformos bus atleista iki 400 darbuotojų, tačiau tai nebus miškininkai.

„Pirmiausia (bus atleisti - BNS) bendrąsias funkcijas vykdantys darbuotojai - viešųjų ryšių, teisininkai, personalo vadybininkai, apskaitininkai. Jie bus paliesti vėliausiai, nes tik keturiose urėdijose šiandien yra skaitmenizuota medienos apskaita - tai pakankamai didelis atsilikimas“, - teigė ministras.

Valstybiniai miškai nebus privatizuojami

Pasak K. Navicko, dėl reformos išlaidos, įskaitant ir išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams, sieks iki 5 mln. eurų pirmaisiais metais, tačiau kasmet tikimasi gauti apie 13 mln. eurų papildomų pajamų.

Seimo Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika tikino, kad po pertvarkos valstybinių miškų nesumažės, jie nebus privatizuojami.

„Nekeičiamas valstybinių miškų statusas - Konstitucija nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei“, - teigė komiteto vadovas.

Valdantiesiems oponuojantis Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys pasigedo ministerijos, miškininkų bendruomenės ir politikų debatų dėl urėdijų reformos. Jis mano, kad už pertvarkos „slypi korupciniai interesai“.

„Po pokyčių vėliava kyšo stambaus medienos perdirbimo verslo ausys“, - kitoje spaudos konferencijoje teigė parlamentaras.

L.Balsys prognozuoja, kad įgyvendinus siūlomą reformos variantą, pigs mediena ir todėl sumažės pajamos į biudžetą.

„Būtų rengiamas vienas aukcionas (medienos - BNS), didieji gamintojai sakytų: perkam daug ir mušam kainą. Tokia kaina būtų visai Lietuvai. Ką tai reiškia? Lietuvos ekonomikai blogai, valstybės pajamoms blogai. (...) Tai jau matome nacionalinio išteklio švaistymą“, - teigė L.Balsys.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius mano, kad urėdijų reformą būtų galima atlikti kitu keliu - visose urėdijose suvienodinti buhalterinę apskaitą ir įdiegti tas pačias informacines technologijas.

„Urėdijas reikia stambinti, miškininkų bendruomenė pasisako už tai“, - teigė E.Bartkevičius, pasak kurio, 2016 metus visos urėdijos baigė pelningai.

Seimui ketvirtadienį pristatomas Aplinkos ministerijos inicijuojamas urėdijų pertvarkos projektas, kurį dalis miškininkų ir medienos perdirbėjų kritikuoja, o prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad reforma padės išsivalyti nuo nomenklatūrinio valdymo likučių - esą kai kurių urėdijų vadovai dirba dešimtmečiais.

Kol kas šią reformą palaiko tik opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai žada pertvarkai po pateikimo pritarti, tačiau reikalauja numatyti daugiau saugiklių, kad miškai nebūtų išparduoti. 

Valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai, taip pat opoziciniai liberalai ir „tvarkiečiai“ kritikuoja pertvarką ir ketina jos nepalaikyti, jei nebus priimti jų patobulinimai.

Urėdijų reforma numato, kad vietoj dabar veikiančių 42 urėdijų bus įsteigta viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Aplinkos ministerija teigia, kad   urėdijų  sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.

Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.

Užstrigo Seime

Aplinkos ministrui ketvirtadienį nepavyko Seime pristatyti planuojamos urėdijų reformos - „tvarkiečių“ frakcijai paprašius, padaryta pertrauka iki kito posėdžio, kuris vyks po pietų. Tačiau parlamentarai nepriėmė svarstyti ir visų kitų alternatyvių projektų. Kol parlamentarai diskutavo, prie Seimo piketavo apie 100 urėdijų darbuotojų.

Prieš Vyriausybės inicijuojamos pertvarkos Seimui pristatymo atidėjimą balsavo 62 Seimo nariai, susilaikė 6, o už - 28. Pastarųjų balsų užteko, kad Miškų įstatymo pataisos būtų Seimui pristatytos vėliau.

K.Navickas tikino, kad ministerijos parengta reformos redakcija yra „nepaprastai svarbi tiek valstybei, tiek ir gamtininkams“. Jis suabejojo, ar miškų ūkio sistema veikia gerai.

„Štai keltas pavyzdžių. Tai skaidrė iš Palėpių miško, kur miškininkai, puikiai žinodami, kad yra juodojo gandro lizdavietė, vykdė atrankinius kirtimus. Dėl vykdomų darbų tik išsiritę jaunikliai iškrito iš lizdo“, - teigė ministras.

Pristatymo tęsti nebeleido Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys, priekaištavęs, kad ministras Kęstutis Navickas netinkamai pristato pataisas.

„Gal ir galima čia dar ir kokį koncertą surengti, gal ir kokį vaidinimą, atsivesti aktorius. Čia tikrai Statute neaprašyta, bet tokių nėra buvę. O kai ministras rodo negyvą paukštį ir suriša jį su šitais žmonėmis, kurie čia atėjo (miškininkais- BNS), tai yra, žinote, propagandiniai metodai. Sakau jums kaip viešųjų ryšių specialistas“, - teigė L.Balsys.

„Tvarkiečių“ frakcijos vadovas Remigijus Žemaitaitis pareikalavo pertraukos. „Ne skaidrių (žiūrėti - BNS) susirinkome“, - pareiškė jis.

Konservatorius Tadas Langaitis R.Žemaitaičio prašymą atidėti Vyriausybės siūlomos urėdijų reformos pristatymą pavadino „spjūviu visuomenei“, nes stebėti pertvarkos svarstymo pradžios į Seimą atvyko daug urėdijų darbuotojų: „Išties, apgailėtinas vaizdas. Turėtų graužti sąžinė“.

Tuo tarpu konservatorė Irena Degutienė pareiškė esanti nustebinta kritika ministro atžvilgiu: „Jokiame Seimo reglamente nėra prašyta, kokiu būdu turima pristatyti įstatymo projektą. Jūs pamatę tik įžangą, ką darė ministras... (...) Iš praktikos galiu pasakyti, kad panašiu būdu dar kažkada yra ne vienas ministras pristatęs įstatymų projektus. Tikrai, tai visada būna aiškiau, suprantamiau ir nelabai suprantu, ko čia visi pasipiktino“.

Aplinkos ministerijos teikiamos Miškų įstatymo pataisos numato, kad miškus nuo 2018 metų valdytų ne 42 urėdijos, kaip dabar, o valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Ši įmonė prižiūrėtų ir tvarkytų profesionalios medžioklės plotus. 

Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad tvarką, kaip bus parduodama mediena, nustatys Vyriausybė, o ne Aplinkos ministerija, kaip yra dabar.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlo kitą urėdijų reformos variantą - prie Aplinkos ministerijos įkurti Valstybinė miškų tarnybą, kuri rūpintųsi valstybiniais miškais, priskirtais urėdijoms.

Jis be kita ko siūlo nejungti urėdijų į vieną įmonę, o kiekviena jų valdytų 40 tūkst. ha miško plotą bei per metus iškirstų ir pateiktų į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų medienos.

Pagal jo siūlymą urėdijos jungtinės veiklos sutarties pagrindu galėtų kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. 

Kiti siūlymai

Seime taip pat yra registruota ir daugiau su miškų ūkio pertvarkymu susijusių Miškų įstatymo pakeitimų. Tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė, kad frakcija palaikys Vyriausybės siūlomą reformos variantą, o kitoms pataisoms nepritars, o jų autorius ragins teikti siūlymus į Vyriausybės variantą, kuriam Seimas pritars po pateikimo. 

„Mūsų frakcijos sprendimas yra palikti Miškų įstatymą, kurį teikia Vyriausybė, atmesti kitus siūlomus alternatyvius variantus“ , - teigė jis.

Seimas nepriėmė svarstyti liberalų pateiktos Miškų įstatymo pataisos, kuria siūloma iš viso nereglamentuoti Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus, taip pat socialdemokratų siūlymo naikinti Generalinę miškų urėdiją, o Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pavesti rūpintis valstybiniais miškais, priskirtais urėdijoms.

Be to, atmestas grupės parlamentarų pasiūlymas nustatyti 5 proc. atskaitymus į biudžetą už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką tik valstybinių miškų valdytojams, nes dabar šį mokestį moka visi miškų savininkai. Seimas nepritarė ir daugiau pasiūlymų.

Po tokių balsavimų Seime liko vienintelis Vyriausybės variantas dėl urėdijų reformos.

.......