- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip ketvirtadalis - 28 proc. - šalies gyventojų per 10 metų svarstytų galimybę dirbti užsienyje. Kas dešimtas lietuvis, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, turi darbo patirties kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Tai parodė bendrovės "TNS LT" atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.
Paprašyti įvardinti pagrindines priežastis, kodėl rinktųsi darbą kitoje ES šalyje, 78 proc. respondentų paminėjo norą gauti didesnį atlyginimą. Tarp kitų motyvų - geresnės socialinės garantijos ir darbo sąlygos - taip savo pasirinkimą argumentavo ketvirtadalis lietuvių. Geresnės profesinės ir karjeros galimybės užsienyje svarbios 18 proc. šalies gyventojų, pranešė "TNS LT".
„Įdomu tai, jog šiuo metu didžiausias skaičius gyventojų, kurie svarstytų dirbti kitoje ES šalyje per artimiausius 10 metų, yra Švedijoje – taip atsakė 54 proc. apklaustųjų. Taip manančių gyventojų taip pat daugiau Slovėnijoje ir Estijoje", - pranešime teigė "TNS LT" politinių ir socialinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.
Mažiausią įtaką lietuvių pasirinkimui, kokioje šalyje dirbti, daro galimybė kitose ES šalyse mokėti mažesnius mokesčius – šią priežastį nurodė 4 proc. gyventojų. Taip pat Lietuvos gyventojams mažiau svarbi didesnė pensija – galimybę geriau aprūpinti senatvę dėl darbo užsienyje pasirinktų 9 proc. mūsų šalies gyventojų.
Vertinant bendrus ES šalių rezultatus, svarbiausia ketinimo dirbti užsienyje priežastimi taip pat buvo įvardintas aukštesnis pragyvenimo atlygis. 28 proc. respondentų pažymėjo, jog darbą kitoje ES valstybėje rinktųsi todėl, kad neranda darbo savo gimtinėje arba kitoje šalyje yra geresnių karjeros galimybių pagal jų profesiją.
„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2013 metų balandžio-gegužės mėnesiais, jo metu apklausti 26563 respondentai 28 ES šalyse. Iš jų - 1027 gyventojų apklausta Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...