- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei, darbuotojams ir darbdaviams atstovaujanti Trišalė taryba nesusitarė, ar palaikyti Seime svarstomą iniciatyvą kasmetines apmokamas atostogas pailginti nuo 20 iki 22 dienų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parengtoms Darbo kodekso pataisoms tarybos posėdyje antradienį pritarė tik profesinių sąjungų atstovai – joms prieštarauja tiek Vyriausybė, tiek darbdaviai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, tokios pataisos neskatintų darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo.
„Vyriausybė yra už daugiau atostogų, bet prieš, kad tai būtų numatyta įstatyme. (...) Turime skatinti socialinį dialogą ir tai, matome, papildomos atostogų dienos yra viena populiariausių nuostatų tariantis dėl kolektyvinių sutarčių. Jei tą (...) numatome įstatyme, (...) profesinės sąjungos vėl nebeturi dėl ko derėtis su darbdaviais“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas.
Pataisas iniciavusios „valstiečių“ frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės teigimu, ilgesnės kasmetinės atostogos padėtų gerinti ir fizinę, ir psichinę žmonių sveikatą, todėl darbuotojai būtų našesni ir produktyvesni.
„Sociologų tyrimai rodo, kad pirmąsias atostogų savaites mintys neatitrūksta nuo kasdienių darbų ir tik vėliau prasideda poilsis“, – posėdyje sakė A. Norkienė.
Tiek ji, tiek Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, jog daugelyje Europos šalių darbuotojai turi ilgesnes atostogas nei Lietuvoje – 24 arba 26 dienas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė pabrėžė, jog prie dabar įteisintų 14 šventinių dienų pridėjus „mamadienius“ bei „tėvadienius“ Lietuvos gyventojai statistiškai ilsisi ilgiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
I. Ruginienė pabrėžė, kad turėdami daugiau laisvadienių žmonės daugiau išleistų paslaugoms, pavyzdžiui, restoranuose ar pramogų vietose.
„Profesinės sąjungos pritaria, nes manome, kad papildoma laisva diena iš tikrųjų skatina ekonomiką. Sektoriai džiaugiasi, kad žmonės ilsėdamiesi gali dar ir išleisti pinigus“, – sakė profsąjungų atstovė.
Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė aiškino, kad dažnai įmonės papildomų laisvadienių numato kolektyvinėse sutartyse kaip skatinamąją priemonę darbuotojams.
„Tai turėtų būti dalykas, kuriame būtų galima paskatinti žmones, pamotyvuoti ar padėkoti už ilgesnį darbą įmonėje ar už kitokius dalykus“, – sakė A. Maldutytė.
Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas kalbėjo, jog papildomomis išeiginėmis žmones skatina stiprios, didesnės bendrovės, o ne smulkesnės įmonės.
„Kita dalis įmonių yra silpnesnės, ne tiek socialiai atsakingos, žmonės dirbdami jose yra nuskriausti. Gal nenuskriauskime žmonių, kurie dirba mažose įmonėse ir kurie neturi tų kolektyvinių sutarčių ir negali pasinaudoti tuo“, – teigė A. Černiauskas.
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis tikino, kad įteisintos ilgesnės atostogos smulkųjį verslą „uždusintų“: „Kas gali, tas ir suteikia.“
R. Radavičienė teigė, kad įteisinti daugiau atostogų Lietuvoje dabar nėra tinkamas laikas dėl nepalankios ekonominės situacijos, mažesnio prekių eksporto, negerėjančios demografinės padėties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Independence“ taps Lietuvos nuosavybe: terminalo reikės bent iki 2040-ųjų
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklai „Independence“ tampant Lietuvos nuosavybe, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad terminalo šaliai reikės bent iki 2...
-
Bedė į piktžaizdę – 40-mečiai vis dar gyvena su tėvais: raitotis rankoves dėl to žada ir merai2
Galvos skausmas dėl būstų taps ne tik gyventojų, bet ir merų rūpesčiu. Europos Komisija ruošia būsto įperkamumo planą. Jis dar ne viešas. Paaiškės tik gruodį, bet Briuselyje dirbęs LNK žurnalistas sužinojo, kad vietos vald...
-
Vis daugiau žmonių bėga iš miestų: kokios to priežastys?2
Remiantis statistika, per dešimt metų Vilniaus priemiesčiuose apsigyveno net 52 tūkst. gyventojų. Pasak ekspertų, tai kelia daug iššūkių: miestas turi rūpintis ne tik pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir užtikrinti patogią inf...
-
I. Šimonytė atmeta prezidento kaltinimus dėl asmeniškumų formuojant VSD biudžetą4
Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta prezidento Gitano Nausėdos kaltinimus dėl asmeniškumų formuojant Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetą ir sako, kad prezidentas net nebando būti visiems vienodai teisingas. ...
-
Telšiuose pradėjo veikti pirmasis iš trijų sinchroninių kompensatorių3
Telšių rajone penktadienį įjungtas pirmasis iš trijų būsimų sinchroninių kompensatorių. Tai vieni svarbiausių įrenginių kitų metų vasarį numatytam Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine ...
-
Žiniasklaida: V. Germanas Kauno elektrinėje kasė milijonus89
Teisėsaugos praėjusią savaitę suimtas su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijęs Vilhelmas Germanas per susijusius asmenis Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE) įrengė kriptovaliutų kasimo serverius, penktadienį remdamasis &sca...
-
Lietuvos restoranai kartu latviais ir estais protestuos prieš augančius mokesčius4
Lietuvos restoranų, viešbučių ir kavinių atstovai kitą ketvirtadienį Vilniuje ketina protestuoti dėl augančių mokesčių. Tokios protesto akcijos vienu metu numatytos visose trijose Baltijos valstybėse. ...
-
I. Vėgėlė ir L. Savickas diskusijoje nesutarė dėl mokesčių reformos2
Diskusijoje prieš antrąjį Seimo rinkimų turą išsiskyrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko ir su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavusio advokato Igno Vėgėlės pozicijos dėl mokesčių reform...
-
Mažiesiems dujų vartotojams – didesnis abonentinis mokestis ir mažesnė kaina8
Mažiausiai dujų suvartojantys gyventojai nuo kitų metų mokės didesnį abonentinį mokestį ir mažesnę kainą už kubinį metrą. ...
-
Dilema studentų tėvams: nuomoti būstą ar įsigyti?
Dilema tėvams, kurių atžalos išvyksta studijuoti, nuomoti būstą naujame mieste, o gal turint galimybių jį įsigyti. Kuris sprendimas naudingesnis finansiškai ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis gyvenamą vietą? ...