- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kaimo reikalų komiteto išklausys Žemės ūkio ministerijos informaciją, kokius nuostolius patyrė žemdirbiai dėl pernai buvusios ir šiemet tvyrančios sausros bei pavasario ankstyvųjų šalnų.
Parlamentarai aiškinsis šio gamtos reiškinio pasekmes.
„Kol kas viskas atrodo liūnai. Jeigu toliau taip ir tęsis – lietaus nebus, nesvarbu, kad kur ne kur keli lašai nukrito, nes tai nieko nereiškia, tai iš tikrųjų reikia ruoštis ekstremaliai situacijai“, – BNS teigė komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Jis pabrėžė, kad netrukus turi prasidėti ganiavos laikas, o ganyklos dar tuščios: „Ūkininkai paskutinius pašarus sunaudojo ir nebeturi kuo šerti gyvulių.“
Anot jo, bus ganomos pievos, kurias planuota šienauti.
„Jeigu nebus drėgmės, tai tikrai bus situacija gyvulininkystės ūkyje sunki – nepasiruoš pakankamai pašaro“, – sakė komiteto vadovas.
Jeigu nebus drėgmės, tai tikrai bus situacija gyvulininkystės ūkyje sunki – nepasiruoš pakankamai pašaro.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys gegužės pradžioje tikino, kad didelių sodininkystės ūkių dėl šalnų pastaruoju metu patirti nuostoliai gali būti kompensuoti.
Pasak jo, savivaldybių žemės ūkio skyriai yra įpareigoti fiksuoti šalnų padarinius ūkiams ir nuostolius.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas BNS teigė laukiantis esminės diskusijos, kokiu „keliu eiti“ sprendžiant klausimus dėl gamtos padarinių žemės ūkiui.
„Tos sausros kartojasi trečius metus iš eilės. Ar čia kažką daryti su draudimu, kad draustis daugiau, ar numatyti kokį fondą. Laikas imtis kardinaliai spręsti šitų stichinių nelaimių problemą žemės ūkyje. Ne ministerijos kilnojimu užsiimtų, o strateguotų, kokiu keliu eiti“, – aiškino parlamentaras.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl pernai Lietuvą alinusios sausros šalies augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, o gyvulininkystės – iki 30 mln. eurų nuostolį, o jiems kompensuoti ministerija skyrė 8,5 mln. eurų.
„Tikėtina, kad šios lėšos pasieks žemdirbius liepą“, – nurodoma viceministro Dariaus Liutiko rašte parlamentarams.
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją dėl papildomų 8 mln. eurų.
Siekiant išmokėti paramą nuo sausros nukentėjusiems augalininkystės ūkių turėtojams, ministerija yra parengusi paramos taisykles ir dabar laukiama Europos Komisijos išvados. Jeigu ji būtų teigiama, preliminariais skaičiavimais, kompensacijas gautų iki 15 tūkst. ūkininkų.
2018 metais derliaus nuo sausros nedraudė nė vienas ūkis.
2019 metais yra apie 60 ūkių paklausimų sausros rizikai apie 2,5 tūkst. ha rapsų ir apie 10 tūkst. ha javų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...