- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo narių grupė siūlo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų skiriama 50 procentų, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 52 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.
Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Rimantas Sinkevičius.
Jie taip pat siūlo skirti Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. – 2 procentus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 procentus iš šiame įstatyme numatytų Programos finansavimo šaltinių.
Jeigu Seimas pritartų, preliminariais skaičiavimais 2020 m. papildomai Kelių programai būtų skirta daugiau kaip 9,4 mln. eurų, 2021 m. – 20 mln. eurų.
Pasak parlamentarų, projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti pakankamą programos finansavimą po to, kai 2017 metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo 2018 metų programai skiriama dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas ir energetinius produktus, sumažinta nuo 65 iki 48 procentų.
Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių.
„Nors didindama eismo saugumą Lietuva ir padarė didelę pažangą, tačiau vis dar pasižymime gerokai didesniu avaringumu ir žuvusiųjų keliuose skaičiumi nei Vakarų Europos valstybės. Augant kelių transporto priemonių eismo intensyvumui, prastėjant kelių dangų būklei, dėl lėšų trūkumo vis dar lieka daug neįgyvendintų kelių projektų, neasfaltuotų ir nusidėvėjusių žvyrkelių, žiemos metu nebarstomų ar žemesniu priežiūros lygiu prižiūrimų rajoninės ir vietinės reikšmės kelių, kurie kerta gyvenamąsias vietoves“, – sako projektą parengę Seimo nariai.
Jie pažymi, kad Europos Sąjungos paramos lėšos automobilių kelių sektoriui 2014 – 2020 m. periodu sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 704 mln. eurų iki 390 mln. eurų), lyginant su 2007 – 2013 m. periodu. 2017 m. buvo numatyta panaudoti 115 mln. eurų ES paramos lėšų, 2018 m. – 86 mln. eurų, 2019 m. – 28 mln. eurų, o 2020 m. – tik 17 mln. eurų. Seimo narių teigimu, po 2020 metų labai tikėtina, kad Europos Sąjungos paramos lėšų keliams gali nelikti arba jos bus minimalios ir tikslinės.
„Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių arba didinti pervedamą į šią programą akcizo pajamų dalį už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, energetinius produktus. Akcizo pajamos sudaro didžiausią, iki 85 procentų siekiančią, programos finansavimo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai programai tenka mažesnė akcizo dalis, nei numatyta įstatyme, nes dalis programos lėšų nukreipiama bendrosioms biudžeto reikmėms. Pavyzdžiui, 2017 m. realiai į programos biudžetą patekusi akcizo dalis buvo 55 procentai vietoj nustatytų 65 procentų“, – sako įstatymo pataisas parengę Seimo nariai A. Butkevičius, V. Rinkevičius.
Pasak Seimo narių, vietos kelių finansavimas ypač buvo sumažintas krizės laikotarpiu, tačiau ir vėliau faktiškai negaudavo visos numatytos finansavimo dalies, todėl reikalinga atstatyti ir modernizuoti ilgą laiką nepakankamos priežiūros nulemtą itin prastą vietinių kelių infrastruktūros būklę.
Šiuo metu nustatyta, kad programai finansuoti skiriami 48 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...
-
„LTG Infra“ už 3,4 mln. eurų modernizuos devynias pervažas ruože Vilnius–Klaipėda
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ modernizuos devynias prioritetines pervažas geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. ...
-
Aplinkosaugininkai: „LTG Infra“ sutvarkė 2 tūkst. senų pabėgių
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nurodymu, sutvarkė 2 tūkst. tonų senų medinių pabėgių Radviliškyje. ...
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“5
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
LEA: per savaitę didmeninės elektros kainų vidurkis šoktelėjo 62,5 proc.
Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje padidėjo 62,5 proc. Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), kainų šuolį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių jėgainių generacija regione, išaugęs var...
-
Tyrimas: 52 proc. gyventojų draudžia sau priklausantį būstą
Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) valdo savo būstą ir yra pasirūpinęs jo draudimu, 31 proc. – draudimo neturi, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. ...
-
Bitininkai: permainingi orai pavasarinio medaus rinkimo nesutrikdė
Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. ...