Savas verslas – išeitis jaunam bedarbiui

Neretai dar besimokantis ar vos studijas baigęs žmogus susiduria su aktualia problema: ką turėtų daryti, norėdamas užsitikrinti saugią ir finansiškai aprūpintą ateitį. Deja, liūdna statistika rodo, kad nemažai jaunimo pasirenka patogias, tačiau darbo rinkoje neperspektyvias specialybes, vėliau susiduria su nesklandumais ieškodami darbo ir galiausiai nusivylę palieka Lietuvą.
Jaunimo nedarbas – svarbi ne tik Lietuvos, bet ir Europos problema. Vienas iš jos sprendimo būdų – jaunimo verslumo skatinimas. Darbo vietos sau kūrimas – neabejotina alternatyva ir išeitis tiems, kurie neteko kantrybės ieškodami darbo ar ruošiasi emigruoti.

Dienraštis "Kauno diena" kartu su bendrove "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), pradeda straipsnių ciklą, skirtą Kauno regiono jaunimo verslumui skatinti ir padėti spręsti nedarbo problemas.

Šioje rubrikoje dienraščio skaitytojai galės susipažinti su įvairių sričių pradedančiųjų verslo sėkmės istorijomis ir specialistų komentarais, kurie jaunimui suteiks ne tik naudingų patarimų, bet ir motyvacijos bei padės žengti pirmuosius žingsnius kuriant savo ateitį.

Specialistai tikina, kad jauni žmonės turėtų nebijoti steigti verslų, nes tam šiandien sudarytos palankios sąlygos. Lietuvos ateitis – drąsios jaunų žmonių idėjos, padėsiančios kurti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Jaunam žmogui belieka įsigilinti į esamą padėtį savo regione, suprasti tendencijas, perspektyvas ir imtis iniciatyvos.

Kauno regione, kaip ir kituose Lietuvos kampeliuose, pradedantiems verslininkams reikėtų atkreipti dėmesį į žinias, informacines technologijas. Neprasta ir perspektyvi niša – įvairių produktų kūrimas, e. verslas.

Idividualią veiklą pradeda ne tik aukštąjį mokslą pabaigę studentai, bet ir profesinių mokyklų atstovai. Tendencijos, rodančios, kokių profesijų artimiausiu metus trūks labiausiai, gali tapti paskatinimu kuriant ir savo verslą.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai atliko verslo atstovų apklausą, kokių profesijų darbuotojų trūksta įmonėse. Apklausa atskleidė, kad itin trūksta profesines mokyklas baigusių darbuotojų, šių specialistų yra parengiama per mažai.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, turizmo, sporto ir poilsio sektoriuje sunkiausia rasti virėjų ir padavėjų. Automobilių, atsarginių dalių, įrankių ir paslaugų sektoriuje išryškėjo šaltkalvių-autošaltkalvių bei automechanikų trūkumas. Sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir grožio paslaugų sektoriaus įmonėms labiausiai trūksta slaugytojų.

Trūksta suvirintojų metalų gamybos ir apdirbimo, mašinų ir elektroninių įrenginių gamybos ir remonto sektoriuje. Medienos gaminių ir baldų gamybos sektoriaus darbdaviams sunkiausia rasti staklininkų technologų ir stalių Tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo, odos ir gaminių gamybos sektoriuje sunkiausia rasti siuvėjų. Tokios tendencijos turėtų išlikti ir po 2–3 metų.

Kauno regiono aukštojo mokslo įstaigų atstovai jauniems žmonėms pataria būti kūrybingiems ir pagalvoti, ką jie gali padaryti kitaip, nei daro visi. Tai jaunam žmogui gali tapti raktu sukuriant ne tik savo asmeninę, bet ir verslo, kuriuo sektų kiti, sėkmės istoriją.

Šeimyninė sėkmė – versle iš molio

"Kuriant verslą, būtina pasirinkti sritį, kuria degate. Tai padės siekti sėkmingų rezultatų. Nuo rizikos niekada nepabėgsite, todėl tiesiog bandykite. Ir nepamirškite, kad darbo įdėti teks labai daug", – mintimis apie verslo pradžią dalijosi krosnims ir židiniams koklius gaminančios ir restauruojančios bendrovės "Kachel keramika" vadovas Rytis Suknelevičius.

Uošvis žiūrėjo skeptiškai

Kaune įsikūrusios įmonės pradžią galima pavadinti kiek avantiūristiška – veiklos startą įkvėpė ne tikslūs skaičiavimai ir ateities perspektyvos, o aistringa idėja. R.Suknelevičius prisiminė, kad jau seniai pasvajodavo apie nuosavą verslą.

"Mano uošvis turi didesnę nei 25 metų patirtį mūrijant krosnis ir gaminant koklius. O mintį, kad tai ir galėtų tapti mūsų šeimyniniu verslu, pasufleravo žmona, kuri dirba dizainere. Uošvis, išgirdęs apie idėją, su entuziazmo neparodė. Atvirkščiai – sakė, jog verslo pradžiai reikės milijono, o tokia veikla nepritrauks klientų", – šypsojosi įmonės savininkas.

Pasak jo, atlikę tikslesnius skaičiavimus, būsimieji verslininkai nudžiugo, kad milijono visai nereikia.

"Pradines 80 tūkst. litų investicijas sudarė 50 tūkst. nuosavų lėšų, o 30 tūkst. pasiskolinome. Įtikinome uošvį, kad pabandyti tikrai verta. Kai ėmėmės verslo, nė nesitikėjome, kad taip greitai viską padarysime. Per pusę metų viską suplanavome, pasirengėme, įsigijome reikiamą techniką ir pradėjome dirbti. Oficialiai mūsų startas – 2011 m.", – kalbėjo R.Suknelevičius.

Pagalba tapo atspirtimi

Verslininkas prisiminė, kad veiklą pradėjo paėmęs iš Verslumo skatinimo fondo paskolą, už kurią garantavo UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA).

"Kurdami savo šeimyninį koklių gamybos verslą labiausiai dvejojome, ar pasiseks, nes rinka nėra didelė. Natūralu, kad skolintis nebuvo drąsu. INVEGA suteikta garantija leido mums įsigyti gamybinius įrengimus, be kurių mūsų darbas stovėtų vietoje. Be INVEGA garantijos nebūtume gavę paskolos ir nebūtume bandę pradėti veiklos, kuria užsiimdami visi jaučiame didžiulį malonumą", – pasakojo pašnekovas.

Anot jo, tokios priemonės – didžiulis paskatinimas ir nauda žmonės, pradedantiems savo verslą. Skirtingų priemonių derinimas užtikrina įmonės galimybes plėstis ir kurti naujas darbo vietas. Pagal priemonę "Subsidijos verslumui skatinti" suteikiama galimybė pirmaisiais metais išlaikyti ar net kurti naujas darbo vietas, nes dalis išlaidų kompensuojama. Šia priemone gali pasinaudoti visi verslo pradžiai pasiskolinę iš Verslumo skatinimo fondo.

"Vieniems pinigų reikia kapitalui, kitiems – brangiai įrangai nusipirkti. Mūsų atveju technologijos – pagrindinis dalykas. Pats turiu nemažai patirties pardavimo srityje, tačiau labai susidomėjau gamybos proceso tobulinimu. Domėjimasis naujovėmis ir jų pritaikymas gamyboje atnešė naudos ir leido sėkmingai veikti konkurencingoje, siauroje ir kitiems gal net egzotiškai atrodančioje verslo sferoje", – kalbėjo R.Suknelevičius.

Veikla privalo būti artima

Didelę koklių raštų pasiūlą Lietuvoje turinčios įmonės vadovas sutinka, kad koklių gamyba ir dekoravimas – sudėtingas, individualus, tačiau labai įdomus procesas: įmonės "Kachel keramika" klientai norimus koklių raštus gali ne tik išsirinkti iš kolekcijos, bet ir susikurti patys.

"Manau, kad mūsų pranašumas – lankstumas, prisitaikymas prie kiekvieno poreikių ir norų bei itin operatyviai atliekamas darbas. Be to, galva aukščiau esame ir dėl ilgalaikės darbuotojų patirties bei šiuolaikinių technologijų pritaikymo koklių gamyboje", – kalbėjo įmonės vadovas.

Pasak jo, verslo sėkmę neretai lemia užsidegimas ir tikėjimas norima realizuoti idėja.

"Jei žmogus pradės skaičiuoti – apsimoka ar ne, visada atsiras priežasčių, kodėl net nereikia pradėti. Nuo rizikos niekur nepabėgsite. Patarčiau imtis veiklos, kuri žmogui būtų įdomi ir artima. Ir, žinoma, nepamiršti, kad dirbti reikės labai daug ir sunkiai", – kalbėjo R.Suknelevičius.

Svarbiausia – profesionalumas

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė įsitikinusi, kad įvairių amatų ir profesijų atstovai reikalingi ir perspektyvūs bus visais laikais – nesvarbu, ar kalbėsime apie žmogų, norintį susirasti darbą, ar asmenį, norintį įsteigti verslą.

"Kokybiškai ir profesionaliai atliekamas rankų darbas – paklausus visada. Ir dabar pastebime, kad trūksta aukštos kvalifikacijos siuvėjų, kirpėjų, floristų, grožio paslaugas teikiančiųjų ir daugelio kitų sričių žmonių, nusimanančių savo darbe", – kalbėjo L.Anužienė.

Anot jos, jaunam žmogui sudaromos ir visos sąlygos kurti savo verslą – tereikia noro ir užsidegimo mokytis.

"Iš pradžių profesinėje mokykloje jaunuolis įgyja reikiamų įgūdžių, vėliau jis gali keliauti pasitobulinti į kolegiją ir įgyjęs dar daugiau žinių pradėti savo verslą", – sakė direktorė.

Susidomėjimas profesijomis auga

Kaip teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė Audronė Jankuvienė, profesinis mokymas yra lygiai tokia pat svarbi grandis kaip ir aukštasis mokslas, bet Lietuvoje jis ilgai buvo nepelnytai nuvertintas.

"Dabar apie 60 proc. lietuvių dirba srityse, kur reikalingas profesinis išsilavinimas, o tai rodo, kad darbo rinkai reikalingi ne vien žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Darbo biržos duomenimis, trys iš keturių registruotų laisvų darbo vietų yra skirtos kvalifikuotiems darbininkams", – kalbėjo A.Jankuvienė.

Pasak jos, neabejojama, kad stiprus ir kokybiškas profesinis parengimas padėtų mažinti nedarbą Lietuvoje.

Per pastaruosius trejus metus stojančiųjų į Lietuvos profesines mokyklas padaugėjo 40 proc. Šiemet į profesinio mokymo įstaigas atėjo apie 19,7 tūkst. būsimųjų amato meistrų – tai keturiais šimtais daugiau, negu planuota.

"Tendencija, kai profesinio mokymo įstaigos priima daugiau jaunimo, nei planavo, tęsiasi jau keletą metų. Pavyzdžiui, Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras šiemet priėmė 534 pirmakursius vietoj planuotų 350, Elektrėnų profesinio mokymo centras – 491 vietoj 350, Kauno ryšininkų mokykla – 310 vietoj 250", – vardijo pašnekovė.

Įsidarbina sėkmingiau

Anot jos, beveik 9 tūkst. priimtųjų, arba apie 40 proc., jaunuolių pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus – tai pusantro karto daugiau nei prieš trejus metus. 800 turi ir aukštąjį išsilavinimą.

Kaip teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė, tarp populiariausių profesijų – automechanikai, statybos apdailininkai, pardavėjai, padavėjai ir barmenai, socialiniai slaugytojai, kompiuterių ir technikos operatoriai.

"Jaunimo požiūrį į praktinio išsilavinimo naudą nulėmė pastaraisiais metais profesinio mokymo sistemoje įvykusios permainos ir galimybė sėkmingai įsidarbinti. Įgijus darbo rinkoje paklausią profesiją neretai gali greičiau susirasti darbą ir uždirbti daugiau, nei baigus neperspektyvius mokslus universitete", – teigė A.Jankuvienė.

Finansinės priemonės verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės (iki 1 metų) ir verslininkai (fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą). Paskolos dydis – iki 86 tūkst. litų.

Priemonės "Dalinis palūkanų kompensavimas" galimybėmis verslininkai galima pasinaudoti ir paskolai su INVEGA garantija, ir negarantuotoms paskoloms (iki 50 proc.). Skolinantis iš Verslumo skatinimo fondo, gali būti kompensuojama 95 proc. palūkanų.

Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti didžiąją dalį sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę "Subsidijos verslumui skatinti".

Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.