Pensijų reforma: kokie esminiai pokyčiai?

Valdantieji prognozuoja, kad nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. jų uždarbio.

„Pensijų reformoje esminis dalykas bus, kad nauji dalyviai gaus didesnes pensijas, didės ir esamų dalyvių pensijos. Galėsime kalbėti apie pagerintą gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Numatoma, kad dirbantis žmogus iki 40 metų bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.

„Automatinis įtraukimas dalyvauti kaupime – tai naujausios kaupimo tendencijos pasaulyje, kai kiekvienas asmuo iki 40 metų bus įtraukiamas į pensijų fondus su teise atsisakyti dalyvauti. Nuo kitų metų sausio bus įtraukiami visi dalyvaujantys kaupime su teise nedalyvauti. Naujai dalyvaujantys bus įtraukiami nuosekliai, tą 4 proc. prisidėjimą išdėliojant per 5 metus, kad ta našta dabar netektų per didelė. Taip pat bus galimybė grįžti, jei atsisakoma dalyvauti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anot jo, bus galima daryti iki vienerių metų trukmės pertrauką, jei žmogui bus toks poreikis.

Ministro teigimu, privatūs pensijų fondai bus priversti sumažinti savo įkainius perpus, taip pat turės mažėti minimali suma anuitetui įsigyti.

Pirmadienį pristačiusi siūlomą pensijų kaupimo sistemos pertvarką, Vyriausybė teigia, jog vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) 2019–2020 metais didės vidutiniškai po 23 eurus. Per 2017–2020 metus jis padidės iš viso apie 110 eurų.

Jei darbuotojas fondui skirs daugiau nei 4 proc. atlyginimo, jam bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, jų gaus ir darbdavys, kaupiantis darbuotojo naudai.

Finansų ministras Vilius Šapoka kiek anksčiau teigė, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti toliau skatinamas darbuotojų bei darbdavių įnašais, jis užsiminė ir apie galimybę atgauti dalį pajamų mokesčio.

S. Skvernelis po to kartojo, kad Vyriausybė neketina iš esmės pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimo.

Nuo 2004-ųjų veikiančių antros pakopos pensijų fondų dalyviams „Sodra“ dabar perveda 2 proc. jų atlyginimo, o jei pats žmogus prisideda 2 proc., valstybė perveda papildomus 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Lėšų antros pakopos pensijų fonduose suma pernai viršijo 2,9 mlrd. eurų. 2017-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė 20 tokių fondų, juose pensiją kaupė 1,289 mln. dalyvių.

Šalyje taip pat veikia savanoriški trečiosios pakopos pensijų fondai.

Dalis antros pakopos pensijos galės grįžti į „Sodrą“

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad dalį privačiuose antros pakopos pensijų fonduose iki šiol sukauptos pensijos bus galima grąžinti į „Sodrą“.

„Jei kaupiama pagal modelį 2+2+2, tai su „Sodros“ dalimi bus galima grįžti, kad atstatytų „sodrinę“ pensiją, o tie kiti sukaupti pinigai liktų fonde“, – pirmadienį spaudos konferencijoje, pristatydamas Vyriausybės siūlomą pensijų reformą, teigė L. Kukuraitis.

Ministras pažymėjo, kad tai nebus privaloma.

„Yra trys variantai: galima dalyvauti pagal modelį 4+2 arba nedalyvauti – neatstatyti „Sodros“ ir nieko nedaryti su kaupimu, arba susigrąžinti „Sodros“ dalį į kaupimą“, – teigė ministras.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų visiškai nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.