Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.

Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu įstatymu.

„Akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta. Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius“, - žurnalistams sakė prezidentė.

Ji teigė, kad priimtas Darbo kodeksas didintų socialinę atskirtį, įtampą visuomenėje, atvertų naujus kelius šešėlinei ekonomikai ir skatintų emigraciją, užprogramuotų nepasitikėjimą valstybe.

Tuo pačiu D.Grybauskaitė sakė, kad jos pasiūlymai radikaliai nepakeis būtinos reformos reglamentuojant darbo santykius. Ji teigė, kad dauguma priimto kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis Darbo kodeksas stabdo valstybės pažangą.

Pagal prezidentės siūlymus riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui, jos būtų leidžiamos tik tada, kai dėl jų susitarta kolektyvinėje sutartyje, paliekant saugiklį, jog terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20 proc. įmonės darbuotojų.

Prezidentė taip pat pasiūlė didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, kai atleidžiama darbdavio valia.

Ji siūlo ilginti įspėjimo terminus socialiai jautrioms grupėms, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Siūloma, jog auginantiems vaikus iki 14 metų darbuotojams būtų taikomas trijų mėnesių įspėjimas, o ne dviejų, kaip numatė Seimas. Taip pat D.Grybauskaitė pasiūlė trijų mėnesių įspėjimo terminą taikyti darbuotojams, auginantiems neįgalų nepilnametį vaiką. Šios grupės darbuotojams taip pat siūloma numatyti ilgesnes 27 darbo dienų kasmetines atostogas.

Seimas taip pat turės svarstyti šalies vadovės siūlymą numatyti, jog apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų vienas mėnuo, o ne trys. Prezidentė siūlo numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbą įspėja prieš dvi dienas.

D.Grybauskaitė pasiūlė grąžinti šiuo metu Darbo kodekse esančią nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką kenksmingomis sąlygomis, apmokėjimą už darbą kaip už visą darbo laiką. Taip pat siūloma numatyti neribotą netesybų dydį, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės.

Parlamentas Darbo kodeksą priėmė birželio pabaigoje. Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė esantys pasirengę neeilinę Seimo sesiją dėl Darbo kodekso šaukti kitą savaitę.

,,Trumparegiškas veto“

Prezidentės D. Grybauskaitės sprendimas grąžinti Darbo kodeksą Seimui, kad šis pataisytų daugiausiai prieštaravimų sulaukusius sprendimus, yra trumparegiškas požiūris, tvirtina Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.

„Reikia keistis, nes mes nesulauksime investicijų, nes investuotojai visada lygina visas šalis, skaičiuoja kiek atostogų, kiek nedarbo dienų ir visą tai pamatuoja. Jei nenorime naujų darbo vietų steigti, tai toliau vegetuokime su senuoju (Darbo kodeksu - BNS) ir tada, sakyčiau, labai trumparegiškas požiūris Prezidentūros parodytas. Arba neįsigilinta iki galo“, - BNS sakė R.Skyrienė.

Ji piktinosi, kad D.Grybauskaitė priekaištauja, jog šalyje nevykdomos reformos, tačiau tuo pačiu grąžina Darbo kodeksą Seimui.

„Grąžina atgal, pati kritikuodama, kad niekas nedaroma. Aš nesuvokiu, kam reikalingas toks populizmas“, - teigė R.Skyrienė.

Prezidentės siūlymą atsisakyti vadinamųjų nulinių darbo sutarčių, R.Skyrienė pavadino naujovių baime.

„Naujovių baimė. Niekas nežino, kaip suveiks tos nulinės darbo sutartys - o gal tai bus paskata jaunimui, studentams įsidarbinti, antrai darbo vietai. Mūsų senobinės profsąjungos į visus darbdavius žiūri kaip į išnaudotojus. Tai jeigu yra tokių darbdavių, kurie nesilaiko Darbo kodekso, išnaudoja, viešinkime, skelbkime, tikrinkime, uždarykime, bauskime. Nieko tokio nevyksta. Pikta, kad tie, kurie laikosi įstatymų, yra baudžiami dėl tų, kurie nesilaiko reguliavimo ir bijoma bet kokių naujovių, modernumo“, - tvirtino R.Skyrienė.

Anot jos, siūlymas didinti išmokas darbuotojams apskritai kelia klausimą, kam tuomet buvo reikalinga Darbo kodekso reforma. R.Skyrienė atkreipė dėmesį, kad darbdaviai sutiko mokėti 0,5 proc. „Sodros“ įmokos į specialų fondą, iš kurio darbo netekę gyventojai gautų išmokas.

„Tai kam reforma buvo daroma? Kodėl darbdaviai sutiko padidinti socialinio draudimo įmoką 0,5 proc.? Tai dabar reikia didinti atgal? Tie kaštai yra per dideli, negali žmogus galvoti, kaip jis išeis iš darbo, jis turi galvoti kaip jis dirbs. Pas mus dabar galvoja kaip jis išeis ir neveikia - niekas nemoka tų išeitinių, moka tik tokie investuotojai kaip mūsų forume, tai kam grįžti atgal?“, - klausė R.Skyrienė.

Profsąjungos vertina teigiamai

Lietuvos profesinės sąjungos teigiamai vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Darbo kodeksą, teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

„Mes vertiname visiškai teigiam. Dar nagrinėsime, kas buvo paliesta, nes nežinome dėl darbo laiko ir suminės darbo laiko apskaitos, kas yra ganėtinai svarbus momentas. Bet pasakymas, kad turi būti išsaugotas būtent darbuotojų gynimas, socialinės garantijos, tai yra teigiamas prezidentės požiūris“, - BNS teigė A.Černiauskas.

Anot jo, Seimo priimtas kodeksas buvo skirtas darbdaviams ir negynė darbuotojų.

„Buvo sprendžiamos darbdavių problemos darbuotojų sąskaita“, - tvirtino A.Černiauskas.

,,Turi spręsti naujas Seimas“

Prezidentei nusprendus vetuoti Darbo kodeksą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas siūlo, kad sprendimus dėl šio įstatymo priimtų naujos sudėties Seimas.

„Norėčiau paraginti Seimo narius išgirsti ir suprasti šalies vadovės siunčiamą signalą, kad darbas nenusisekė ir jį reikėtų palikti parlamentarams, kuriuos žmonės išrinks rudenį“, - pranešime spaudai sakė Ramūnas Karbauskis.

Pasak jo, dabartinei valdančiajai daugumai nepavyko rasti balanso, kuris būtų tenkinęs tiek darbdavius, tiek darbuotojus. R.Karbauskio teigimu,  valdantiesiems pristigo politinės valios ar noro kalbėtis bei ieškoti sutarimų su pagrindinėmis interesų grupėmis, visų pirma – profsąjungomis.

„Profsąjungų vaidmens stiprinimas, įgalinimas, darbo santykių pusiausvyra, darbuotojų ekonominio bei socialinio saugumo užtikrinimas, dialogo ir kolektyvinių susitarimų skatinimas, socialinės atsakomybės puoselėjimas – tokie turi būti Darbo kodekso prioritetai. Tuo tarpu Vyriausybė ir Seimo dauguma nuėjo priešingu keliu, užprogramuodami konfliktą tarp darbdavių ir darbuotojų, atverdamas kelią galimam piktnaudžiavimui darbo santykiuose, sumažėjusiam socialinio saugumo pojūčiui, išaugusiai žmonių motyvacija ieškoti saugesnės darbo ir gyvenimo aplinkos svetur“, - tvirtino R.Karbauskis.

„Šioms klaidoms ištaisyti reikia civilizuotos, produktyvios diskusijos ir kompromisinių sprendimų. Tam dabartinis Seimas tiesiog fiziškai jau nebeturi nei laiko, nei galimybių“, - pridūrė LVŽS pirmininkas.

,,Politinis sprendimas“

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą lėmė politinės priežastys, o ne šio teisės akto turinys, teigia dešimtmetį lobistu dirbantis Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

„Pirmas sveikintinas dalykas, kad prezidentė nevetavo viso darbo kodekso, o ji pasiūlė apie 20 pozicijų. Tai reiškia, kad Darbo kodekso pakeitimai yra reikalingi ir teisingi. Aš manau, kad čia yra grynai politinis sprendimas ir nesusijęs su (Darbo kodekso - BNS) turiniu“, - BNS tvirtino A.Romanovskis.

Anot jo, norėdama liberalizuoti darbo santykius, prezidentė turėjo nevetuoti naujojo Darbo kodekso.

„Aš manau, kad tas darbo kodeksas, kuris buvo Seime, jei įsigilinus į jo turinį, jis buvo kitoks. Jis vietomis nebuvo naudingas darbdaviams, kitose vietose darbuotojams, bet iš principo buvo kitoks požiūris į darbo santykius. Prezidentės pastabos yra baisios. Visi pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, tai yra profsąjungų sustiprinimas ir darbo tarybų išvijimas. Tai profsąjunginiai pasiūlymai“, - kalbėjo A.Romanovskis.

Jo nuomone, prezidentė pasiūlė pataisas susijusias su profesinėmis sąjungomis, nes šios padarė didelę įtaką viešai agituodamos prieš naująjį Darbo kodeksą.

„Pasiūlymai yra visiškai neprogresyvūs ir daugeliu atžvilgių nesusiję su darbo santykiais“, - sakė A.Romanovskis.