- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešbučių verslas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – labai populiarus. Apgyvendinimo įstaigos vos spėja priimti klientus, o didžiuosiuose miestuose link dangaus stiebiasi vis daugiau naujų viešbučių. Atrodo, kad tai būtų galima vadinti jų aukso amžiumi.
Statistika džiugina
Remiantis "In Real" 2017–2018 m. nekilnojamojo turto apžvalgos duomenimis, per 2017 m. Lietuvos viešbučiai apgyvendino daugiau nei 2,1 mln. svečių. Lyginant su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, užsieniečių srautas padidėjo 3,4 proc. Tam tiesioginę įtaką galėjo daryti spartėjanti oro uostų veikla, siūlomos naujos skrydžių kryptys, besiplečianti infrastruktūra.
Prognozuojama, kad 2018 m. pabaigoje viešbučių numerių skaičius šalyje sieks apie 14,5 tūkst. Naujai pastatyti arba rekonstruoti viešbučiai buvo atidaryti trijuose Lietuvos miestuose ir jie rinkai iš viso pasiūlė 263 naujus kambarius. Viešbučių segmento plėtra numatoma ir 2018 m. – šiuo metu yra statomi arba rekonstruojami keturi viešbučiai Vilniuje. Planuojama, kad siūlomų numerių skaičių jie papildys 634 kambariais.
2018 m. vasaros sezonui pigiausia nakvynė dviem asmenims standartiniame dviviečiame kambaryje, priklausomai nuo viešbučio klasės, yra siūloma Druskininkuose ir Kaune, kuriuose kainos svyruoja nuo 28 iki 89 eurų už parą. Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje siūlomos aukštesnės nakvynės kainos – nuo 35 iki 135 eurų už parą. Lyginant su ankstesniais metais, 2018 m. kainos yra aukštesnės dėl išaugusių paslaugų ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų.
Daugėja verslo kelionių
2017 m. buvo išskirtiniai ir rekordiniai metai tarptautinėms kelionėms Europoje. Iš viso Europoje buvo 671 mln. turistų, 8 proc. daugiau nei 2016 m. Didžiausią postūmį tokiam prieaugiui davė Pietų ir Viduržemio jūros regionai – ten atvykstamojo turizmo mastai išaugo 13 proc., skelbia Jungtinių Tautų pasaulio kelionių organizacija.
Viešbučiai dėl tokių naujienų trina rankomis ir vos spėja priimti klientus. Kiekvienas miestas turi savus argumentus viešbučių rinkos aktyvumui skatinti, nors Europoje galima pastebėti ir kelis bendrus bruožus. Viešbučių užimtumą lėmė tai, kad po ekonominės krizės atsigavo beveik visų valstybių ekonomikos ir finansinės situacijos gerėjimas, paskatinęs didesnį poilsinių ir verslo kelionių skaičių.
Nemažai didžiųjų ekonominių miestų, vadinamųjų finansų sostinių, pritraukia didžiąją dalį nakvynių viešbučiuose būtent iš verslo turizmo. Pavyzdžiui, Vokietijos mieste Frankfurte iš visų apsilankiusių turistų net 75 proc. būna atvykę verslo tikslais. Kai kurie miestai sugeba pritraukti tiek verslo turistų, tiek ir poilsinių keliautojų. Jose didelį vaidmenį vaidina įvairūs renginiai, suviliojantys daugiausia poilsiautojų. Vis dėlto dėl renginių žmonės ilgam neapsistoja, dažniausiai išvyksta jau kitą dieną po renginio.
Netrukus didžiausiu mūsų šalyje tapsiančio Vilniaus viešbučio "Radisson Blu Hotel Lietuva" generalinis direktorius Massimo Supino teigė, kad žmonės apsistoja įvairiam laikotarpiui, priklausomai nuo viešbučio tipo. Verslo viešbučiai dažniausiai apgyvendina svečius labai trumpai, tačiau savaitgaliais pastebimas ir ilgesnių nakvynių užsakymas. Tai, kad šiuo metu didesnis procentas apsistojusiųjų yra vieną ar dvi naktis, patvirtino ir viešbučio "Kaunas" pardavimo vadovė Inga Zimkevičiūtė.
Gerėja susisiekimas, daugėja skrydžių, bet mes neturime pakankamai konferencijų salių.
Sezoniškumo problema
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sutinka, kad dabar viešbučiai išgyvena aukso amžių, o prie to labiausiai prisideda išaugę turistų srautai.
"Kasmet turizmo srautai auga po 10–12 proc., todėl viešbučių ir pradeda po truputį trūkti. Vis dėlto tas trūkumas yra toks dviprasmiškas. Didžiuosiuose miestuose vasarą jie yra pergrūsti klientų, bet kai ateina žiema, situacija keičiasi. Vyriausybės vis prašome, kad Vilniaus sporto rūmus paverstų kongresų centru, nes žiemą tiek į Vilnių, tiek į Kauną, tiek ir į Klaipėdą žmones daugiausia sutraukia konferencinis turizmas. Gerėja susisiekimas, daugėja skrydžių, bet mes neturime pakankamai konferencijų salių", – įsitikinusi E.Šiškausienė.
"Kalbant tik apie Kauną galvojame, kad šis skaičius padidėjo dėl keleto priežasčių: verslo (nes jaučiame augimą besikuriančių ir besiplečiančių įmonių Kaune ir Kauno rajone, dėl to daugiau lietuvių keliauja verslo reikalais), sporto, pramoginių, mokslo, renginių gausos Kaune, ypač "Žalgirio" arenoje, padaugėjo lietuvių, grįžtančių pailsėti iš kitų šalių", – viešbučių užimtumo didėjimą komentavo I.Zimkevičiūtė.
Kaip teigė Kauno turizmo skyriaus vyriausioji projektų vadovė Raimonda Patapavičienė, didžiųjų renginių metu, ypač vasaros sezonu (pvz., per Kauno Hanzos dienas, Pažaislio muzikos festivalį ir pan.) Kauno viešbučių užimtumas siekia net 90 proc. Dažnai tokiu metu, neužsisakius iš anksto, labai sunku rasti laisvą kambarį. Pasak pašnekovės, augantiems turistų srautams įtaką daro nuolat gerėjanti miesto turizmo infrastruktūra, didėjantis skrydžių skaičius, rinkodaros priemonės ir augantis miesto patrauklumas.
Štai Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos 2018 m. pirmąjį ketvirtį sulaukė 53 531 svečio, kurie praleido 91 965 naktis, skelbia Statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, svečių skaičius padidėjo 14,7 proc., o nakvynių skaičius padidėjo 15,5 proc. Vis dėlto R.Patapavičienė dėl pastebimo sezoniškumo viešbučių klestėjimo aukso amžiumi dar nevadina.
"Galbūt sakyti, kad tai aukso amžius, per drąsu, nes jaučiamas sezoniškumas. Galėtume pavadinti gerais laikais, nes nuolatiniai didieji renginiai, kurie vyksta visus metus (Valstybės šimtmečio, kalėdinio laikotarpio renginiai, NATO pratybos, tarptautinės sporto varžybos, džiazo festivalis, pasaulio ledo ritulio čempionatas, įvairios konferencijos ir kiti reikšmingi miesto renginiai), skatina turistus lankytis Kaune ne tik vasaros sezonu. Daug dirbame su socialine medija ir užsienio žiniasklaida. Neseniai vykdytos rinkodaros kampanijos socialiniuose tinkluose davė teigiamų rezultatų. Dėl šių priežasčių drąsiai galime sakyti, kad Kaune turistų ir čia praleistų nakvynių skaičius auga, viešbučių užimtumas didėja", – džiaugėsi Kauno turizmo skyriaus vyriausioji projektų vadovė.
Kol didžiuosiuose miestuose į viešbučius plūsta turistai, tenka išgirsti ir nuogąstavimų, kad, norint kelias dienas pakeliauti po Lietuvą, dažnai trūksta kur padoriai apsistoti nakčiai mažesniuose miesteliuose. Tačiau E.Šiškauskienė nemato viešbučių trūkumo regionuose, nors pastebi, kad, ieškant nakvynės savaitgaliui, gali kilti nemažai problemų.
"Mažesniuose miestuose to sezoniškumo nėra, nes 80 proc. klientų ten yra lietuviai. Užtat pastebima problema pirmadieniais–ketvirtadieniais. Jeigu žmonės nori geresnių kainų, puikių paslaugų, tai norėčiau paraginti visus važiuoti ten ne savaitgaliais – savaitgaliai yra perkrauti, o nuo pirmadienio iki ketvirtadienio yra laikas, kai viešbučiuose galėtų būti ir daugiau žmonių. Be abejo, sezono metu dar įvyksta ir koks renginys, tai dar ir nuo atvykusiuosiųjų į juos užsikemša viešbučiai. Jeigu didieji miestai turėtų daugiau kongresų centrų konferencijoms, tas sezoniškumas būtų išlygintas. Bet tai yra pozityvi, išsprendžiama problema", – teigė viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...