Nesame finansiškai raštingi?

– Ar geriau šiais metais pasirodėme negu anksčiau? Kokie tie mūsų rezultatai?

– Galima pasidžiaugti tuo, kad Lietuvos bendri finansinio raštingumo žinių rezultatai yra labai panašūs į vidutinius ES. Respondentai į penkis klausimus apie investavimo orientacijas, kas yra perkamoji galia, kaip santaupos veikia infliaciją, kokia yra investicijų grąžos ir rizikos sąsaja, lietuviai atsakė panašiai, kaip vidutiniškai ES ir tai yra neprastas rezultatas. Žinoma, esame nutolę nuo rikiuotės lyderių Šiaurės šalių, bet progresas, matyt, tikrai vyksta. Žiūrint į kitus klausimus, galima dar pasidžiaugti tuo, kad lietuviai pakankamai drąsiai, palyginti su kitomis valstybėmis, naudojasi finansinėmis paslaugomis skaitmeniniais kanalais. Kitas labai svarbus momentas, kad lietuviai visai neblogai atrodo pagal pasiruošimą nenumatytiems atvejams, sugebėjimą išgyventi iš turimų santaupų. Čia labai stipriai lenkiame latvius. Vienintelė sritis, kurioje dar reikėtų pasitempti – investicijos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Grįžkime dar prie taupymo. Sutaupę pinigų turime tikrai nemažai. Ką parodė apklausos? Kiek iš santaupų išgyventų lietuviai? Pusę metų ar daugiau?

– Apklausų klausimai buvo tokie: ar pavyktų išgyventi ilgiau negu šešis mėnesius; ar pavyktų išgyventi nuo trijų iki šešių mėnesių ir panašiai. Čia lietuviai rikiuojasi aštuntoje vietoje ir net 36 proc. respondentų atsakė, kad galėtų išgyventi iš turimų santaupų daugiau negu šešis mėnesius. Tai yra visai solidus atsakymų skaičius, nes, nepaisant visų patirtų išbandymų, gyventojai vis dar turi „finansinę pagalvę“ ir visai solidžiai atrodo ES valstybių kontekste.

– Investavimas. Kaip mums čia sekasi?

– Investavimo srities klausimais dar reikia pasitempti. Čia mus lenkia mūsų kaimynai estai ir Šiaurės šalys. Tai atliepia ir mūsų pačių elgsenai. Eurostato duomenys rodo, kad finansinis lietuvių turtas yra mažai diversifikuotas, vis dar labai didelę dalį, palyginti su kitomis valstybėmis, lietuviai savo finansinio turto laiko pakankamai primityviuose ir labai nedidelę grąžą siūlančiuose instrumentuose, tokiuose kaip grynieji pinigai, indeliai, kai tuo trapu kitose šalyse finansinis turtas yra diversifikuotas, išskaidytas po įvairias turto klases.

– Lietuviai atsakė, kad gerai suvokia infliaciją, kaip keičiasi perkamoji galia. Pinigų turi, bet niekur neinvestuoja, laiko pinigus ir nieko su jais nedaro. Labai įdomi situacija.

– Iš vienos pusės čia labai norėtųsi pokyčių, iš kitos pusės, matyt, yra daug baimių ir istoriškai patirtų nuoskaudų, nes Lietuva dar pakankamai jauna ir mūsų finansinio raštingumo istorija dar nėra ilga. Ypač vyresnės kartos gyventojai puikiai prisimena pirmojo dešimtmečio finansinius išbandymus, susijusius su bankų krizėmis, su infliacijos, hiperinfliacijos šuoliais ir kitais šio dešimtmečio aspektais.