Neįvertinta grėsmė sveikatos saugumui

Silpnoji valstybės grandis

Valgymas lietuvių tradicijoje – svarbi kultūros dalis ir visada buvo išskirtinis ritualinis veiksmas.

Žinojimas ką, su kuo, kiek, kaip ir kada valgyti padėjo Lietuvos gyventojams išgyventi karus ir nepriteklius.

Dabar jau drąsiai teigiama, jog šis žinojimas padėjo išsaugoti sveiką genetinį kodą, dėl kurio kaip tauta išlikome iki šių dienų.

Kokie mes esame, tai yra mūsų fenotipą (organizmo savybių, požymių, sandaros, struktūros ir funkcijų visumą), taip pat ir genotipą ilgalaikėje perspektyvoje, pasak mokslininkų, nulėmė mityba. Ir tai yra labai svarbus faktorius.

"Žmonės, gyvendami tam tikroje teritorijoje ir besimaitinantys ten užaugintu maistu, su juo gauna tam tikrus mikroelementus, specifines jų kompozicijas. Tai nulemia jo žarnyno mikroflorą ir, žinoma, fenotipą. Akivaizdžiausias maisto poveikio pavyzdys – JAV. Gal pastebėjote, kad ten dauguma žmonių vienodai apkūnūs. Ir mums gresia tas pats, nes šis pasaulis darosi vis mažesnis. Mes tampame priklausomi nuo globalizacijos produktų ir nacionalinio saugumo požiūriu esame vis labiau pažeidžiami", – pabrėžė buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas, sveika mityba aktyviai besidomintis Valdemaras Anužis.

Daug neatsakytų klausimų

Pasak V.Anužio, įvežtinio maisto saugumas svarbus ne tik bakteriologiniu ar taršos požiūriu, ne mažiau svarbu ir tai, kur jis užaugintas, nes ilgainiui importinio maisto valgymas vartotojams gali turėti labai rimtų pasekmių.

"Teko skaityti apie lietuvio ir vokiečio žarnyno bakterijų įvairovės palyginimą, tai pastarasis tų bakterijų turi penktadaliu mažiau nei mūsų tautietis. Ir taip yra todėl, kad vokiečiai vartoja labiau chemiškai apdorotą maistą, nes stambiems gamintojams reikalingi tokie produktai, kurie turi maksimalų garantinį terminą, jiems nereikia ypatingų laikymo sąlygų. Tik štai klausimas, o kaip tie produktai veikia mūsų organizmą?" – klausė V.Anužis.

Visos tos medžiagos, kurios maisto produktą daro sterilų, slopina bakterijų dauginimąsi, bet tuo pat metu slopina ir bakterijų dauginimąsi vartotojo žarnyne, o šios bakterijos yra žmogaus gyvybės pagrindas.

"Kai mes vartojame maisto produktus, kurie yra neimlūs bakterijoms, kyla klausimas, kaip žmogaus žarnyno bakterijos gali dalyvauti virškinimo procese? Tai yra labai rimti dalykai. Žmogui produktas tuo geresnis, kuo jo kelias nuo lauko iki stalo yra trumpesnis. Ir tai gali užtikrinti tik smulkių vietos gamintojų tinklas. Deja, jų produktai nekonkurencingi tiems, kurie turi ilgą saugojimo terminą. Pamenu seną anekdotą, kaip stebėdavosi amerikiečiai, kodėl lietuviai pieną laiko šaldytuve, nes Amerikoje pienas negyžta. Siaubas apima, pagalvojus, kodėl taip yra" – pasakojo V.Anužis.

Įvežtinio maisto daugėja

Įvežtinio maisto ir jo vartotojų Lietuvoje daugėja.

Teigiama, kad tai dar labiau suaktyvėjo po Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo "Lidl" parduotuvių atidarymo.

Ši kompanija mūsų šalyje planuoja atidaryti dar dešimtis prekybos centrų, kur daugiausia ketinama prekiauti ne lietuviškais maisto produktais.

"Mūsų pasiūla aprėpia visas kasdienio vartojimo prekių grupes: "Lidl" parduotuvėse galima įsigyti mėsos gaminių ir šviežios mėsos, pieno produktų, šaldytų gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, duonos ir pyrago gaminių, kosmetikos bei buities prekių. "Lidl" siūlo apie 1 600 įvairių prekių asortimentą, tarp jų – nemažai "Lidl" privačių prekės ženklų. Per 320 prekių yra lietuviškos. Likusią didžiąją dalį sudaro Vokietijos bei kitų šalių (Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir kt.) gamintojų produkcija", – dar prieš parduotuvių tinklo atidarymą dienraščiui pabrėžė bendrovės "Lidl Lietuva" atstovė Agnė Dalia Gaižauskienė.

Lyginant su kitais mažmeninės prekybos tinklais, vietos gamintojų produkcija "Lidl" parduotuvėse užims labai kuklią vietą.

Pavyzdžiui, prekybos tinklo "Iki" lentynose Lietuvos tiekėjų produkcija sudaro iki 50 proc. prekybos tinklo asortimento, "Maxima LT" – iki 80 proc., o "Norfos" parduotuvėse – apie 85 proc.