Nedarbas didelis, bet darbuotų trūksta

"Šiuo metu galiojantis teisinis imigracijos procesų reglamentavimas yra paremtas nacionalinio saugumo ir vietinės darbo rinkos apsaugos principais. Darbo migracija matoma tik kaip laikina ir antrinė priemonė darbo rinkos poreikiams tenkinti. Imigracijos potencialo Lietuvos ūkio plėtrai neišnaudojimas lemia, kad iki šiol nebuvo skiriamas prioritetinis dėmesys specialistams iš trečiųjų šalių pritraukti", – komentavo D.Rimašauskaitė.

Komunikacijos departamento vadovė pabrėžė, jog dėl užsitęsusių įdarbinimo procesų Lietuva praranda konkurencinį pranašumą prieš kaimynines šalis. Jos teigimu, greita trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūra yra itin reikalinga šiuo metu sparčiai besivystančioms pramonės šakoms.

Inžinerinės pramonės sektoriuje 2016 m. planuojama 5 tūkst. darbo vietų plėtra, transporto sektoriuje bent viena įmonė 2016 m. planuoja 2 tūkst. darbo vietų plėtrą. Tačiau šiam sektoriui itin trūksta darbuotojų.

"Nors Lietuvos darbo biržoje yra įregistruota nemažai asmenų, ieškančių vairuotojo darbo, didžioji jų dalis yra bent kartą praradusieji teisę vairuoti dėl girtumo, todėl nepageidaujami darbdavių. Numatoma, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas išliks iššūkiu Lietuvos darbo rinkai ir ateityje", – patikino D.Rimašauskaitė.

Ji minėjo, kad užsieniečiams Lietuvos rinka nėra labai patraukli ne tik dėl ilgos įdarbinimo procedūros, bet ir dėl to, kad Lietuvoje siaurai apibrėžiama kvalifikacija. LPK Komunikacijos departamento direktorė tikino, kad ji gali būti patvirtinta tik turint diplomą, nėra mechanizmo, kaip įrodyti praktinę patirtį. Taip pat sudėtingi gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimai, tai ypač aktualu įdarbinant tolimųjų reisų vairuotojus.

Žada keisti įstatymus

D.Rimašauskaitė informavo, kad Seime planuojama svarstyti įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimus, kurie leistų supaprastinta tvarka įdarbinti trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečius. Įstatymas atleistų nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti trečiųjų šalių piliečiams, kurių profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Būtų reikalauja gauti tik nacionalinę D vizą, tuomet būtų galima iš karto pradėti dirbti, nereikėtų kreiptis į Darbo biržą ir gauti leidimo dirbti.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Monika Rimdžiūtė informavo, jog šiuo metu šalyje labiausiai trūksta suvirintojų, metalinių konstrukcijų surinkėjų, staklių operatorių, siuvėjų. Statybų sektoriuje didžiausias trūkumas yra mūrininkų, betonuotojų, elektrikų ir ekskavatoriaus mašinistų. Paslaugų sferoje išskiriama tik viena profesija – tarptautiniai krovinių vairuotojai.

LPK Komunikacijos departamento vadovė D.Rimašauskaitė įžvelgė sąrašo trūkumą – jis tvirtinamas tik du kartus per metus: iki liepos 1 d. ir iki sausio 1 d., todėl neatspindima reali darbo rinkos situacija.

"Akivaizdu, kad darbuotojų trūkumas bei poreikis įdarbinti trečiųjų šalių piliečius matomas ir kitose profesijose. Tik šių darbuotojų darbdaviai dažnu atveju ieško ne tarp Darbo biržoje registruotų bedarbių ir neregistruoja laisvų darbo vietų. Tai neturėtų būti kliūtimi, ribojančia įmonės galimybes įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Įvertinus objektyvų darbuotojų trūkumą ir kitose ekonominės veiklos rūšyse, sąrašas turėtų būti praplėstas bei papildytas, siekiant, kad nauja siūloma tvarka iš tikrųjų būtų efektyvi", – patikino atstovė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu iš trečiųjų šalių mūsų valstybėje dirba beveik 14 tūkst. asmenų, Kauno mieste ir rajone – beveik 900.

Nedarbas šalyje – 7,8 proc.

Šių metų rugpjūčio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 139,4 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 7,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per liepos mėnesį darbdaviai registravo 29,0 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 20,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų.