Nedarbas didelis, bet darbuotų trūksta

Institucijos nebendradarbiauja

Kvalifikuotų darbuotojų paieška ir įdarbinimu iš Ukrainos užsiimančios įmonės "Nautilus LT" projektų vadovė Jūratė Bružienė pasakojo, kad kai kurios darbo rinkos sferos jau kurį laiką yra tuščios. Nėra kam dirbti, todėl specialistų ieškoma Ukrainoje. Vis dėlto dažnai darbuotojų nevilioja galimybė dirbti Lietuvoje, nes dokumentų tvarkymas užtrunka be galo ilgai, todėl neapsimoka laukti.

"Pati įdarbinimo sistema yra labai ilga. Pas mus sutvarkyti dokumentus trunka apie 2–2,5 mėn., o kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Latvija ar Lenkija, viskas sutvarkoma per mėnesį. Todėl darbuotojai iš Ukrainos nesuinteresuoti laukti", – situaciją nupasakojo J.Bružienė.

Ji įsitikinusi, kad ilgiausiai įdarbinimo procesą iš trečiųjų šalių vilkina Lietuvos darbo birža. Anot J.Bružienės, pirmenybė teikiama lietuviams ir šalyje jau registruotiems asmenims, todėl darbo skelbimas jų laukia mėnesį. Kitą mėnesį Darbo biržos specialistai tvarko darbo leidimo dokumentus. Paprastai užsieniečiams yra išduodamas leidimas Lietuvoje dirbti metus, bet jis gali būti pratęstas.

Ne vienus metus Ukrainoje specialistų ieškančios įmonės atstovai tikina, kad jei vyktų spartesnis įdarbinimo procesas, trūkstamas darbo vietas jau seniai būtų užpildę profesionalai, tačiau dabar reikia tenkintis kai kurių sektorių ne visais darbo tempais ir mažesniu Lietuvos bendruoju vidaus produktu (BVP). "Ukrainiečiai yra geri specialistai, baigę universitetus, tad nereikia jų iš karto nuvertinti", – patikino J.Bružienė.

Vyksta nesusikalbėjimas

Projektų vadovė įsitikinusi, kad tarp institucijų turėtų būti didesnis bendradarbiavimas. Šiuo metu Darbo birža pateikia netikslius duomenis Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK). J.Bružienė sakė, kad pastarąjį kartą konfederacijos organizuojamame susitikime Darbo biržos atstovų nebuvo.

"Kažkas turi pasakyti, kokių darbuotojų trūksta ir kokių reikia ieškoti svetur. Specialybes, kurių darbuotojų tikrai labai trūksta, su Darbo biržos pateiktu profesijų sąrašu prasilenkia", – sakė J.Bružienė.

Jos teigimu, Darbo biržos atstovai neįvertina ne tik ilgo įdarbinimo proceso. Neskaičiuojama, kad reikės užsieniečius mokyti, tad kol jie normaliai įeis į Lietuvos darbo rinką, dar užtruks.

J.Bružienė atskleidė, kad nesusikalba ne tik Darbo birža su LPK, bet ir kitos valstybinės institucijos. Specialistei iškilo klausimas, ar darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvoje yra drausti ir reikia už juos mokėti įmokas "Sodrai". Į šį klausimą pati "Sodra" atsakyti negalėjo. Ligonių kasos moteriai pasakė, kad tokie darbuotojai turi patys pasirūpinti sveikatos draudimu.

"Žiniasklaida rašo, kad Lietuvoje yra didelis darbo jėgos trūkumas, bet informacijos gavimas yra labai ribotas. Atsakymus į skubius klausimus ligonių kasos pateikė labai operatyviai, o "Sodra" delsia jau dvi savaites", – apie valstybinių institucijų neveiksnumą kalbėjo J.Bružienė.

Užsieniečiai nėra prioritetas

LPK Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė taip pat tikino, kad įdarbinimo iš trečiųjų šalių problema Lietuvoje gana opi. Ji tikino, kad susidaro tam tikras paradoksas: nors nedarbo lygis šalyje išlieka gana didelis, tačiau kartu Lietuvai trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Dėl didelės emigracijos ir atlyginimų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse skirtumų, problemų demografijos srityje, į darbdavių poreikius neorientuotos švietimo sistemos, darbdaviai susiduria su iššūkiu rasti tinkamos kvalifikacijos specialistų, ypač techninių profesijų atstovų – siuvimo technologų, siuvėjų, tolimųjų reisų vairuotojų, suvirintojų, virėjų, statybininkų ir kt. Dėl išvardytų priežasčių prognozuojama, kad iki 2030 m. bus prarasta iki 35 proc. darbingo amžiaus žmonių.