NATO viršūnių susitikimas Vilniuje baigėsi: kaip sekėsi restoranams?

  • Teksto dydis:

Prieš NATO viršūnių susitikimą kavinės ir restoranai baiminosi, kaip teks dirbti, kaip atvažiuos tiekėjai, ar klientai neišsigąs ribojimų mieste. Kaip sekėsi Vilniaus senamiestyje esantiems restoranams?

Apie tai LNK papasakojo „Amatininkų užeigos“ atstovas Jevgenijus Ostapenko.

– Ar jautėsi, kad ribojimai sumažino klientų skaičių?

– Prie ribojimų mes esame jau pripratę ir užsigrūdinę nuo karantino laikų. Prie visų ribojimų galima prisitaikyti, kai tai žinai iš anksto. Buvo puikus bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri mums leido pasilikti lauko kavines. Todėl neturėjome problemų dėl lauko kavinių perkėlimo. Kažkokių kitokių ypatingų problemų mes nepatyrėme. Su tiekėjais buvo sutarta, kad prekes užsakinėsime į priekį. Vilniaus centras savaitgalį per gerus orus apskritai aptuštėja.

–  Ar pajautėte, kad daugiau užsieniečių pas jus atėjo?

– Normalu, kad vakare delegacijos išeina, jos visą dieną darbuojasi. Vakarai – gausūs, buvo daug lietuvių smalsuolių, kurie ateina pažiūrėti. Ypatingai antradienį, kai ėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir mojavo tau sėdint prie staliuko.

– Prieš NATO susitikimą kavinėms buvo baimių, bet, panašu, kad tai net išėjo į gera – daugiau žmonių, daugiau užsieniečių.

– Mes nuo karantino laikų vadovaujamės taisykle, kad tik leiskit mums dirbti, mes prisitaikysime prie visų ribojimų. Puikiai suprantame, kad čia yra investicija į ateitį, kad kalbos apie Vilnių eitų per visą pasaulį, o dividendus mes skinsime ateityje. Kai žurnalistai, delegacijos paskleis gerą žinią apie Lietuvą ir Vilnių. Ir pagaliau užsienyje nebereikės rodyti, kur ta Lietuva, tiesiog užteks pasakyti, kad ten, kur buvo NATO susitikimas.

– O dabar apyvarta šiek tiek mažesnė?

– Susumavus savaitės apyvartą mes nenukentėjome.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaip sekėsi Pilies gatvėje esančiam restoranui, papasakojo „Etno dvaro“ atstovas Kęstutis Markevičius.

– Kaip jums sekėsi? Ar srautai panašūs, ar mažesni?

– Senamiesčio restoranams buvo įvairiai. Vieniems – maži srautai, kitiems galbūt padidėjo. Mūsų srautai išliko maždaug tokie patys. Mes turime tokį unikalų pasiūlymą – lietuviškus patiekalus. Jei dienos pietų metu srautas šiek tiek mažesnis, tai vakariniai užsakymai tikrai tai kompensuoja. Užsienio svečiai norėjo paragauti lietuviškų patiekalų, o mes turime, ką pasiūlyti. Orientuojamės į senovišką, tikrą, lietuvišką maistą.

– Jūsų apyvartos nenukentėjo per šias dienas?

– Tikrai ne. Jos yra panašios, kaip ir paprastai.

– Ar daugiau klientų – užsieniečiai?

– Ne paslaptis, dalis lietuvių pasiėmė atostogas, daliai darbuotojų įmonės leido dirbti iš namų, to judesio – mažiau. Tačiau tai visiškai kompensavo užsieniečiai.

– Ar pasirūpinote iš anksto maisto žaliavomis? Ar buvo labai sunku privažiuoti tiekėjams ir privežti maisto produktų?

– Nenorėjome užsisakyti nei per daug, nei per mažai. Darėme skaičiavimus, kad visko užtektų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
NUOTRAUKOJE KĄ BAIDENAS VALGĖ PIETŲ......

Joo

Joo portretas
Suomiai atrado, kad lietuvių maistas panašus i jų. Bulvės, grietinė ir kt.

tai nieko gero

tai nieko gero portretas
tai supratau kad verslo jokio nesigavo is uzsienieciu delegaciju, tik suvarzymai saviem.... Tai koks tikslas tokio renginio, kuris jokios naudos neatnese, tik suvarzymus?
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių