- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame šios naujovės neoficialiame vertinime, kurį pavyko gauti naujienų portalui 15min.lt. Nors ši ministerija yra atsakinga už vaučerių įvedimą, jos specialistai patys netiki, kad ši kainų priemonė veiktų. Anaiptol, perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jo pasipelnytų sukčiai, rašo 15min.lt.
15min.lt gavo ŽŪM parengtą neoficialų dokumentą „Vaučerių priemonė – pirminės įžvalgos“, kuris skirtas Vyriausybei. Aptarimuose naudojamame dokumente ministerijos specialistai apie vaučerius surašė daug trūkumų, ir rado vos kelis privalumus, kuriuos būtų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. ŽŪM teigimu, vaučerių sistema išaugintų kainas, o ne jas mažintų.
„Vaučerių atveju, subsidijuojant pačias smulkiausias parduotuves, būtų dirbtinai (valstybės subsidijomis) palaikomas jų nustatytas (ir taip aukštesnis) kainų lygis. Šiuo metu smulkiosios parduotuvės kainas gali kelti tiek, kiek jos garantuoja tam tikrą pirkėjų ratą, tuo tarpu vaučerių sistema galimai išplėstų pirkėjų ratą, o tai kartu sudarytų sąlygas dar labiau pakelti kainas“, – teigiama ministerijos parengtame vertinime.
ŽŪM vertinimu, vaučerių nebūtų taip paprasta įsigyti, nes kaimo vietovėse nebus pakankamai vaučerių platinimo vietų – Lietuvos pašto skyrių yra ne kiekviename kaime, o papildomos su tuo susijusios kelionės išlaidos gali būti didesnės nei 2 eurai. Be to, ŽŪM argumentuoja, kad nuo 2 eurų skirtos nuolaidos šeima net nesutaupytų, nes kainos mažose privačiose parduotuvėse dažnai būna didesnės nei prekybos centruose.
Dokumente, anot 15min.lt, teigiama, kad vaučerį nusipirkęs gyventojas gali netekti kitų lengvatų, pavyzdžiui, už šildymą ar nemokamą maitinimą. Taip pat nurodoma, kad vaučeriai sukeltų papildomų išlaidų bei didintų administracinę naštą mažoms parduotuvėms ar ūkininkams, svarstoma dėl vaučerių klastojimo ir lėšų poreikio sistemai.
ŽŪM teigimu, norint vaučerius padalinti visiems Lietuvos gyventojams, reikėtų išleisti 43,2 mln. eurų, jei būtų pasirinkti tik socialiai jautriausi gyventojai – 9,36 mln. eurų.
Kaip sistemos privalumus ŽŪM įvardijo tai, kad būtų didinama konkurencija prekybos centrams ir remiamas šeimos verslas ir ūkininkai.
Premjeras negailėjo kritikos
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) raštas dėl vaučerių – tipinis biurokratinis „atsirašinėjimas“, sako premjeras Saulius Skvernelis.
S. Svernelis, kalbėdamas apie ŽŪM vertinimus, negailėjo kritikos pačiai ministerijai.
„Nesinori komentuoti to, ko nėra, kai matysime ministro pasirašytą dokumentą, pateiktą Vyriausybėje, tada ir svarstysime, bet labai panaši reakcija yra ta tipinė, ypatingai tuo pasižyminčioje Žemės ūkio ministerijoje, surasti aibę priežasčių, kaip nedaryti, nors turbūt būtų paprasčiau, greičiau ir efektyviau surasti būdą, kaip padaryti. Bet yra tipinis biurokratinis atsirašinėjimas, surandant keliasdešimt priežasčių, kaip nieko nedaryti ir toliau sau sėkmingai būti“, – antradienį LRT radijui sakė premjeras.
„Tikrai kalbant apie žemės ūkio sektorių, šitas sektorius pasigenda ministerijos pagalbos, ar tai ūkininkai būtų, ar smulkūs prekybininkai, apskritai požiūris, tai tipinis biurokratinis atsirašymas“,– pridūrė jis.
Premjeras, kalbėdamas apie planuojamą vaučerių sistemą taip pat sakė, kad nebus jokių popierinių dokumentų, sistema bus elektroninė.
„Dar kas stebina, taigi čia nėra privalomumo, niekas nevers kreiptis, įsigyti arba dalyvauti šitame procese, tai keista, jeigu žmonių yra nepriimtina ir atmestina, tai reikia ignoruoti tą dalyką“,– sakė premjeras.
Premjero teigimu, priemonių planas, skirtas sumažinti maisto kainas bei skatinti konkurenciją mažmeninėje maisto produktų rinkoje turėtų būti patvirtintas lapkričio 21 arba 28 dieną Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybė tikisi, kad į ūkininkus ir šeimos verslus orientuota vaučerių sistema padėtų skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, padidintų konkurenciją, skatintų smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų parduotuvių verslą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skambina pavojaus varpais dėl medaus: mokslas atsilieka
Lietuviškame meduje vis daugiau aptinkant ūkininkų, ypač rapsų augintojų, naudojamų cheminių preparatų likučių, bitininkai susirūpinę dėl tokios padėties. Ūkininkai sako, kad valstybės institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti jų n...
-
Galite prarasti kelis šimtus eurų ir dalį atostogų: ekspertė paaiškino, kada taip gali nutikti
Gruodį – dovana iš darbdavių, tik ne po eglute, o į banko sąskaitą. Dalis lietuvių jau sulaukė 13 atlyginimo ir įvairių premijų. Visgi buhalteriai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka gauti tokią dovaną dar šiais metais. Dėl to...
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu14
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...