Masiškai apiplėšiami vilkikai: tai turės įtakos prekių kainoms?

Plačiau apie situaciją papasakojo „Linavos“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.

– Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, kad vagysčių mąstai pralenkė net ir 2008 m.

– Noriu tik pabrėžti, kad tokių vagysčių dideli mastai įvyksta tik tada, kai ekonomika pradeda slinkti žemyn. Mes visi dar džiaugiamės, yra geriau nei praeitais metais, tačiau tai – netiesa. Prasideda recesija, dėl to atgyja šitas nusikalstamas verslas.

– Kaip atrodo pačios schemos? Ar mūsų vežėjai gali jaustis saugūs?

– Tai vyksta visoje Europos Sąjungoje. Reikia suprasti, kad tai nėra taip, kad prapjovė tentą, išėmė du televizorius ir prapuolė. Tai yra organizuota veikla. Būna net taip, kad nusiperkamos įmonės, kurios turi finansinių problemų ir jų vardu pasikraunama kitoje šalyje. Draudimo kompanijos patiria nuostolius ir kels kainą.

– Kiek čia yra vairuotojo kaltės? Juk jis atsakingas už gabenamą krovinį.

– Kompanija yra atsakinga. Transporto kompanija prisiima didžiulę riziką. Būna, kad  vairuotojai sudalyvauja ir nelegalių asmenų vežime. Tačiau mes žinome, kad nelegalūs migrantai yra po padidinamu stiklu. Man baisiausia yra tai, kad tik 3 proc. atvejų yra išaiškintų, o krovinių prapuola net 8 mlrd. Niekada negalėjau įsivaizduoti, kad tai gali vykti Europoje. Bet dar kartą primenu, ateina recesija, užsidaro gamyklos. Noriu perspėti mūsų vežėjus, kad nepasiduotų. Yra ne tik netikrų vežėjų, bet ir netikrų įmonių. Kurios įmeta tuos pačius krovinius, kuriuos yra numatę, pasiūlo geresnę kainą. Ir vairuotojas išveža, prasideda tyrimas dėl pagrobto krovinio, bet tuo pačiu metu žmogus negauna atlyginimo.

– Ką pavyko išaiškinti dėl tų 3 proc.? Kur tos prekės keliauja toliau?

– Keliauja į turgus. Nemanau, kad patys nusikaltėliai stovi turguje ir pardavinėja. Jie parduoda prekybininkams. Turi pasidirbę dokumentus. Tai yra labai išvystyta, organizuotų nusikalstamų grupuočių verslo dalis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką gali padaryti teisėsauga?

– Pagrindinis dalykas būtų saugios stovėjimo ir poilsio aikštelės. Apie 500 tūkst. transporto priemonių juda Europos Sąjungoje ir tik 7 tūkst. saugių aikštelių. Tai labai didelė spraga. Buvo priimtas mobilumo paketas, buvo liepta vairuotojams eiti miegoti į viešbučius. Bet draudimo kompanijos sako, kad jei vairuotojas nėra šalia krovinio, tai yra nedraudiminis įvykis. Viskas nukrenta ant įmonės. Kai įstatymų leidėjai priima kažkokį sprendimą, jie turi numatyti, kaip tai įvyks. Pasirodo, Europos Parlamentas galvojo, kad verslas turi statyti tas aikšteles, o verslas galvojo, kad Europos Parlamentas statys. Tai nuveda į aklavietę.

– Kaip tokios vagystės gali atsiliepti mūsų prekių lentynoms?

  – Pabrangs draudimai, pabrangs pervežimai ir viskas nuo to pabrangs.