Mažinti nebėra kaip?

Po 10 dienų vienų metų veiklos sukaktį Lietuvoje minėsianti "Lidl Lietuvą" valdančio "Lidl" generalinis direktorius Radostinas Dimitrovas Roussevas-Peine'as prieš kurį laiką portalui "Delfi" tvirtino, jog pirkėjus stengiamasi pritraukti išskirtinėmis mažomis kainomis, kurių daugiau mažinti nebeįmanoma.

Jis pridūrė, kad tų pačių produktų kainos Lietuvoje esą niekada nebus tokios, kaip Lenkijoje, kur pridėtinės vertės mokestis 15 proc. mažesnis nei pas mus.

Tačiau staiga šie žodžiai prasilenkė su realybe – kai kurių produktų kainos dar sumažintos.

Tai įvyko po to, kai "Maximos" rinkodaros komanda ėmė rodyti sumanumą konkurencinėje kovoje su nauju rinkos žaidėju.

Didžiausias parduotuvių tinklas Lietuvoje pasitelkė nepriklausomus kainų rinkėjus, kurie pradėjo tikrinti kainas ne tik Lietuvoje kitų prekybos tinklų parduotuvėse, bet ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose "Biedronka", "Tesco", "Lidl" ir "Kaufland".

Neilgai trukus šią kainų medžioklę vainikavo prekės ypač mažomis kainomis lentynose.

Kasdienių naujų prekių sąrašą už "lenkiškai" mažas kainas "Maxima" pildė kiekvieną savaitę.

Deklaruojama, kad Lenkijoje ypač pigiai kainuojančios kasdienės prekės prekybos tinkle "Maxima" kainuoja tiek pat.

Dar vasarį pradėta rinkodaros kampanija "Mažos kainos garantija" buvo tarsi "Maxima LT" strategijos revizija, kurios esmė – mažos kainos ir platus asortimentas.

25 metus šiemet švenčiančioje bendrovėje visa tai pavadinta "Maxima DNR".

Rinkos senbuvių veiksmai negalėjo palikti abejingų "Lidl" atstovų, kuriems "Maxima" parodė, kad Lietuvoje tie patys maisto produktai vis dėlto gali kainuoti tiek pat, kaip ir Lenkijoje, nepaisant jiems taikomo PVM skirtumo.

Netikėtai atrado rezervų

"Lidl" visada deklaravo, kad kainos jų parduotuvėse sumažintos iki minimumo. O kompanijos vadovas tikino, kad neįmanoma kovoti su Lenkijos tinklais būtent dėl maisto produktams taikomo PVM kontrasto.

Tačiau, kai "Maxima" savo tinkle ėmė taikyti "lenkiškai" mažas kainas, maždaug po savaitės ir "Lidl" parduotuvėse kainos virto "lenkiškomis".

Beje, pigo tik kai kurios prekės. Tos, kurios labiausiai pigo ir "Maximos" tinkle.

Galbūt "Lidl" vadovas melavo, kad mažinti produktų kainas rezervo nebeturi?

"Būdami lietuviškas prekybos tinklas, konkuruojame su vietinėmis prekybos įmonėmis. Stebime konkurencinę aplinką bei visada laikomės pagrindinio savo veiklos principo – siūlyti pirkėjams geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje", – abstrakčiai parašė "Lidl Lietuvos" atstovė Valerija Lebedeva, tačiau taip ir neatsakė, kodėl jų kompanijos vadovas sakė, jog kainų mažinti nebėra galimybių.

Kad ir taip jau minimaliai mažų kainų (anot "Lidl") mažinimas yra jų atsakas į "Maximos" rinkodaros komandos veiksmus, aišku, tačiau, vadinasi, kažkokius rezervus prekybininkai vis dėlto turi.

Pigimą atsvers apyvarta

Pastarųjų kelių mėnesių aktyvią kainų "Maximoje" mažinimo kampaniją pirkėjai esą jau įvertino.

"Vien "Patikrinta Lenkijoje" kampanijai priklausančių prekių, kurios "Maximoje" kainuoja tiek pat ar netgi pigiau nei Lenkijoje, per mėnesį jau nupirkta daugiau kaip 760 tūkst. vienetų. Per mėnesį prekių iš "Mažos kainos garantijos" sąrašo vidutiniškai nuperkama po daugiau kaip 2,6 mln. vienetų", – vardijo "Maxima LT" Korporatyvinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas.

Esą konkurentų reakcijos į minėtus "Maximos" veiksmus skeptikams taip pat patvirtina, kad didžiausio lietuviško prekybos tinklo pasirinkta kryptis – teisinga.

"Prognozuoti kainų pokyčius yra sudėtinga, nes prognozės apskritai nedėkingas dalykas. Nepaisant to, esame pirkėjų advokatai ir visuomet siekiame jiems pasiūlyti kokybišką produktą už mažą kainą. Vertinant pastarojo laikotarpio "Maximos" pastangas galiu tik pasakyti, jog liekame prie pozicijos, kad dėl kainų sumažinimo susijusius galimus finansinius praradimus turėtų atsverti padidėjusi bendrovės apyvarta", – teigė J.Špakauskas.

Du pešasi, pirkėjas laimi

Konkurencinis prekybos tinklų kainų mažinimo žaidimas, pasak Laisvosios rinkos instituto viceprezidento Vytauto Žukausko, neabejotinai naudingas vartotojams.

"Prekybos tinklai konkuruoja dėl pirkėjų, ir konkurencija ypač sustiprėja, kai atsiranda naujų žaidėjų, kurie bando paimti rinkos dalį, bandydami taikyti palankesnes kainas vartotojams. Pirkėjams tai yra vienareikšmiškai gerai, kai įmonės kaunasi tarpusavyje dėl vartotojų. Ir tai jos gali padaryti tik mažindamos kainas arba gerindamos pardavimo kokybę", – dėstė V.Žukauskas.

Tačiau, pasak eksperto, kainų mažinimas vis tiek turi savo ribas, bet kol kas akivaizdu, jog tiekėjai arba prekybininkai nedirba nuostolingai.

Esą po tokio kainų mažėjimo neturėtume sulaukti ir staigaus priešingo efekto – drastiško kainų šuolio, dėl ko kai kurie būgštauja.

"Apskritai kainos tokioje ekonomikoje auga nuolatos, centriniai bankai, kurie atsakingi už pinigus, jie juk ir siekia, kad kainos augtų nuolatos. Europos Centrinio Banko, kuriam mes priklausome, tikslas – kad vidutinis kainų lygis per metus augtų du procentus. Ir kainos visada po truputį kyla. Žinoma, yra jų svyravimų, pasitaiko, kad išaugusi konkurencija vartotojams gali tą kainų augimą kažkiek pristabdyti arba net sumažinti keleriems metams ar mėnesiams, tačiau perspektyvoje jos augs, nes tai yra mūsų pinigų sistemos pasekmė. Todėl nereikėtų stebėtis kainų augimu", – teigė V.Žukauskas.