„Litgrid“ vadovas: Lietuvos ir Švedijos elektros jungtyje trukdžių neturėtų kilti

Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai „NordBalt“ pirmadienį pirmą kartą kelias valandas veikus didžiausia 700 megavatų (MW) galia, elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas sako, jog ją bandant ir įjungiant į bendrą energetikos sistemą, daugiau trikdžių neturėtų būti. Tačiau, pasak Daivio Virbicko, elektros kainos Lietuvoje ir Švedijoje gali skirtis dar ilgą laiką.

„Po atidarymo ir inžinieriams, ir kitam personalui buvo daug darbo ištestuoti tą įrangą, kuri pilnai sumontuota, sujungta, suvežta. Kam reikalingas tas testavimas? Ogi dėl paprastos priežasties - kad būtų užtikrintas patikimas veikimas. Ar bus dar problemų? Ne, bet iššūkių bus daug“, - sakė D.Virbickas Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui duotame interviu, kuris parengtas bendradarbiaujant su BNS.

Oficialus elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ atidarymas įvyko gruodžio 9-ąją.

Anot D.Virbicko, bet kokia technika paprastai genda, todėl dėl technologinių ir žmogiškųjų priežasčių jungčių veikla gali būti stabdoma ir ateityje. Tokiu atveju, jeigu Lietuvoje nebus konkurencingos gamybos, elektros kainos tikriausiai kils.

Pirmadienį, nepaisant visa galia veikusios jungties, elektros kainos Švedijoje ir Lietuvoje vis dar skyrėsi beveik dvigubai: „NordPool Spot“ prekybos sistemos ketvirtojoje Švedijos zonoje megavatvalandė vidutiniškai kainavo beveik 17 eurų, o Lietuvos – per 30 eurų.

„Kad kainos būtų vienodos su Švedija, tai to visą laiką tikrai nereikėtų tikėtis ir kainos tikrai skirsis didžiąją laiko dalį, o gal dar net ir visada, galbūt sakyčiau bus keletas valandų kada tos kainos bus vienodos. Taip yra dėl paprastos priežasties, jog jeigu Lietuvos vartotojai turės, norės importuoti daugiau elektros negu jungties pralaidumas, tos kainos skirsis. Norint, kad jos visiškai nesiskirtų, reikėtų kalbėti apie „NordBalt-2“ arba į Lietuvą, arba į Latviją. Kitas dalykas, „NordBalt“ jungtis dar rinkai neatiduota, ja teka galia, tačiau ta galia, elektra prekiauja perdavimo sistemų operatoriai tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje“, - kalbėjo D.Virbickas.

Pasak jo, testuojant jungtį, tikrinama, kaip ji veikia įvairiais režimais ir kryptimis: jeigu inžinieriai nurodo, kad elektra turi tekėti iš Švedijos į Lietuvą, čia atkeliauja pigesnė švediška elektra, o jeigu bando priešinga kryptis, brangesnė elektra iš Lietuvos keliauja į Švediją ir ten parduodama pigiau.

„Tačiau labai greitai jau bus jungtis atiduota rinkai. Pradžioje tai vadinsis bandomoji eksploatacija, bet rinkos prasme rinkos dalyviams jau galimybės naudotis bus. Tiesiog bandomosios eksploatacijos statusas sako, kad ten dar vis inžinerinis personalas sėdi ir 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę stebi, turiu mintyje rangovų inžinerinį personalą“, - sakė „Litgrid“ vadovas.

Anot jo, bandomoji eksploatacija prasidės jau netrukus ir gali trukti iki mėnesio: „Jeigu bandomosios eksploatacijos metu nieko neišlįs, ten pora savaičių tikrai bus, gal iki mėnesio, jeigu nepasirodys kažkokių, ko projektuojant metu negalėjai tikėtis, tai viskas, pasirašom galutinius dokumentus ir jau rūpinamės tuo turtu „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“ savarankiškai“.

Pasak D.Virbicko, pradėjus veikti jungčiai su Lenkija, didmeninė kaina Lietuvoje gruodį sumažėjo 9 proc. ir ši tendencija tęsiasi šiemet, o įjungus „NordBalt“, kainos dar gerokai sumažėjo. Kita vertus, vasarį prasidėjo polaidis ir Latvijoje pagaminta labai daug hidroenergijos. Profesionalesnes išvadas, anot D.Virbicko, bus galima daryti po metų.