Lietuvos mokslininkai: gyvename baudžiavos laikais

Lygiuojamės į Afriką

Mokslas ir jo finansavimas – vienas iš pagrindinių faktorių, parodančių, ar šalis yra išsivysčiusi ar veikiau priklauso Trečiojo pasaulio šalių grupei. JAV, Izraelis, Skandinavijos šalys ir kitos pažangiausios pasaulio valstybės skiria mokslui itin didelį dėmesį – šios srities finansavimas minėtose šalyse perkopia 3 proc. BVP ribą. Afrikos šalys yra įsipareigojusios skirti 1 proc. BVP MTEP, nors šį normatyvą kol kas yra įvykdžiusios tik Kenija, Malis ir Pietų Afrika.

Lietuva, deja, lygiuojasi į Afriką, o ne Vakarus: nors teigiama, esą mokslas ir technologijos – vienas iš svarbiausių Lietuvos kozyrių globalioje ekonominėje sistemoje, tai tėra tik kalbos. Tą patvirtina ir nemaža dalis akademinės bendruomenės atstovų.

Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Algirdas Augustaitis itin kritiškai atsiliepė apie mokslinių tyrimų finansavimo lygį Lietuvoje. Jis netgi palygino tai su baudžiavos laikais.

"Būtų labai gerai šią prarają tarp Lietuvos ir ES sumažinti bent iki dviejų kartų. Tik tada galėtume pasijusti šiek tiek oriau. Tai, beje, sakau kaip Lietuvos patriotas. Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija iš mokslininkų reikalauja labai daug: mūsų universitetai turi patekti į pasaulio universitetų reitingo 500-uką, turime būti konkurencingi tarp kitų Europos mokslininkų ir t.t. Tačiau beveik nekalbama apie moksliniams tyrimams skiriamą procentą nuo Lietuvos BVP. Mes (mokslininkai – aut. past.) dabar gyvename tarsi baudžiavos laikotarpiu. Dirbame labai daug, o už tai beveik neatlyginama", – piktinosi profesorius.

Kratosi atsakomybės?

Remiantis statistika, nuo 2012 m. Lietuvos MTEP finansavimas buvo gana stabilus – siekė apie 1 proc. BVP. Tačiau 2016 m. rodiklis staiga smigo žemyn iki 0,74 proc.

Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) atstovas profesorius dr. Jonas Jasaitis pažymėjo, kad šiemet finansavimas MTEP gali būti dar mažesnis – jis galbūt sieks tik apie 0,6 proc. BVP. Švietimo ir mokslo ministerija atrėžė, kad toks teiginys – orakuliškas ir pridūrė, jog galutinių duomenų reikėtų palaukti iki kitų metų gegužės.

Sumažėjusį finansavimą nokslui švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesorius dr. Eugenijus Butkus paaiškino tuo, kad 2016 m. nebuvo pradėti finansuoti projektai.

"Tais metais neprasidėjo mokslinių tyrimų projektai, kurie iki tol buvo finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Tas finansavimo laikotarpis baigėsi ir turėjo prasidėti kitas, tačiau jam nebuvo pakankamai gerai pasirengta. Dėl šios priežasties nebuvo pradėti finansuoti konkursiniai ir moksliniai projektai, kurie iki tol buvo gana neblogai finansuojami iš struktūrinės paramos lėšų. Taigi rodiklis krito", – kalbėjo E.Butkus.

Kam studijuoti doktorantūroje Lietuvoje? Švedijoje atlyginimai tik ką apsigynus mokslinį laipsnį siekia nuo 2,5 tūkst. eurų. O Lietuvoje profesoriai tiek negauna.

Kita vertus, ministerija šneka tik apie 2016 m. statistiką. MTEP finansavimas Lietuvoje ilgus metus yra santykinai mažas, lyginant su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis.

E.Butkus pabrėžė, kad iš dalies dėl to yra kaltas ir privatus sektorius. Anot jo, viešasis mokslo finansavimas yra lygiai per vidurį, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Į dugną, E.Butkaus nuomone, Lietuvą tempia privatus sektorius, kurio lėšų skyrimo rodikliai – priešpaskutinėje vietoje ES.

Paklaustas, ar privačių investicijų augimas išspręstų problemą, E.Butkus atsakė, kad visko gali būti.

"Pavyzdžiui, Liuksemburge 90 proc. mokslinių tyrimų finansuoja privatus sektorius. Ir ši šalis yra pasiekusi tą 3 proc. rodiklį, kurio ateityje taip trokšta ES. Deja, bet pas mus tik labai nedidelę dalį mokslo tyrimų finansuoja privatus sektorius", – sakė E.Butkus.

Jis pridūrė, kad visuomet stengiamasi lygiuotis į pačias pažangiausias šalis – pavyzdžiui, Estiją.

"Mūsų kaimynai estai atliko mokslo ir studijų struktūrinę reformą prieš 20 metų. Jie iš tikrųjų telkia finansus, išteklius. Matome, kad jie daugeliu atveju sėkmingiau už mus dalyvauja tarptautiniuose projektuose, deramai užtikrina mokslo tarptautiškumą, yra lyderiai skaitmeninės ekonomikos srityse", – estus gyrė E.Butkus.

Jis pasidžiaugė, kad Lietuva taip pat turi tam tikrų mokslo sričių, kur reikėtų kryptingai ir efektyviai telkti išteklius ir būtų galima tikėtis neblogų rezultatų. Tai biotechnologija, lazerių fizika, medžiagų sritis.

Ne atlyginimai, o išmalda

Šiemet po devynių metų tylos pagaliau nuspręsta padidinti mokslo tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatines ribas iki 702,9 euro. Vis dėlto ši naujiena nedžiugina mokslo darbuotojų – tokį atlyginimą jie vadina kvailyste.

"Mokslininkų atlyginimai Lietuvoje yra absoliučiai per maži. Galime kalbėti net ne apie procentus, o apie kartus. Mūsų šalyje mokami atlyginimai yra keturis kartus mažesni už kai kurių ES valstybių. Net Estijai pastebimai nusileidžiame. Jei profesorius Lietuvoje gauna apie 500 eurų, ar tai yra padorus, orus atlyginimas? Tai yra kvailystė", – žodžių nesirinko J.Jasaitis.

Jo teigimu, didelė dalis profesorių net negauna viso etato, dėl to gauna labai mažą atlyginimą.

"Žmonės kaip dirbo, taip ir dirba pusantro etato, nors gauna už pusę ar už dar mažiau", – piktinosi J.Jasaitis.

A.Augustaičio nuomone, didžiausia bėda ta, kad bandome lygiuotis į Vakarus pagal laukiamą rezultatą, bet ne pagal užmokestį už darbą.

"Iš profesoriaus ar vyriausiojo mokslinio darbuotojo Lietuvoje reikalaujama vos ne to paties, ko reikalaujama iš kolegų Vakaruose. Tačiau neatsižvelgiama į tai, kad mūsų atlyginimai skiriasi nuo keturių iki šešių kartų. Gyvename tokioje valstybėje, kokioje gyvename. Nieko čia nepadarysi, vis dėlto manau, kad aukščiausio lygio mokslininkai turėtų gauti bent jau apie tūkstantį eurų. Normalaus profesoriaus Vokietijoje etatas yra apmokamas 7–8 tūkst. eurų. O Lietuvoje tik dirbant pusantro etato išeina 1 000 eurų. Laimė, kad pagal mokslo rezultatus nuo Vakarų dar labai smarkiai neatsiliekame, o kartais net ir lenkiame juos", – pripažino mokslininkas.

Remiantis žurnalo "The Scientist" duomenimis, vidutinis mokslininko atlyginimas Europoje 2016 m. siekė apie 4,5 tūkst. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija kitąmet žada rasti papildomų lėšų šiai problemai spręsti.

"Kitų metų biudžete yra numatyta skirti papildomų lėšų  mokslininkų atlyginimams. Pirmajame etape planuojama į tai investuoti 16,5 mln. eurų. Be abejo, universitetai, gavę papildomą finansavimą, gali tas lėšas naudoti nebūtinai vien tik savo darbuotojų atlyginimams kelti. Jie gali lėšas skirstyti nepriklausomai, kur jiems atrodo protingiausia. Nepaisant to, manome, kad dėl papildomo finansavimo atlyginimai turėtų paaugti apie 15–20 proc.", – žadėjo E.Butkus.

Geresnių laikų nelaukia

Lietuvos mokslininkams jau nusibodo laukti stebuklų – nemažai jų laimės ieško svetur. Skaičiuojama, kad nuo 2014 iki 2016 m. vykdančių MTEP veiklą asmenų Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc.

"Kadangi man 50 metų, aš jau niekur nepabėgsiu. Tiesiog pripratome prie tos baudžiavos. Juk nepersikelsi staiga į kokią Vokietiją ar kur nors kitur", – pripažino A.Augustaitis.

"O jaunimas, kuris dar tik pradeda mokytis, ar kuris jau rodo gerus rezultatus, deja, nebemato priežasties likti Lietuvoje. Kam studijuoti doktorantūroje Lietuvoje? Švedijoje atlyginimai tik ką apsigynus mokslinį laipsnį siekia nuo 2,5 tūkst. eurų. O Lietuvoje net profesoriai tiek negauna. Deja, jaunieji mokslininkai emigruos. Ir jei taip bus toliau, Lietuvos paprasčiausiai neliks", – niūrią ateitį piešė A.Augustaitis.

J.Jasaičio teigimu, jei valstybė praranda mokslininkus, ji tampa niekam nereikalinga trečiojo pasaulio valstybe.

"Ateityje Lietuva tiesiog taps nekonkurencinga. Žmogaus, kuris dėlioja šaligatvio plyteles, ateityje nereikės. Žmogaus, kuris dėlioja prekes ant lentynų logistikos centre, jau dabar nereikia. Vienintelis tikslas turėtų būti kūrybiško žmogaus ugdymas, kurio nepakeis jokie robotai", – teigė jis.

Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad kuria planą, kaip susigrąžinti išvykusius mokslininkus. Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad susigrąžinti protus į Lietuvą lengva nebus, jei tai iš viso įmanoma. Vakaruose mokslininkams ne tik užtikrinamas orus atlygis už sunkų darbą, bet ir ten atsiveria daugiau perspektyvų.

MTEP finansavimas ES (proc. nuo BVP)

1. Švedija – 3,26 proc. (2015 m.)

2. Austrija – 3,07 proc. (2015 m.)

3. Danija – 3,03 proc. (2015 m.)

4. Suomija – 2,9 proc. (2015 m.)

5. Vokietija – 2,87 proc. (2015 m.)

...

16. Estija – 1,5 proc. (2015 m.)

...

23. Rusija – 1,13 proc. (2015 m.)

24. Lietuva – 1,04 proc. (2015 m.); 0,74 proc. (2016 m.)

...

30. Latvija – 0,63 proc. (2015 m.)

31. Rumunija – 0,49 proc. (2015 m.)

32. Kipras – 0,46 proc. (2015 m.)