- DMN, LRT radijas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagrindiniai Lenkijos pieno gamintojai planuoja didinti produktų pasiūlą Lietuvoje. Tuo metu Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžia, kad Lenkijos pienininkų planai kelia didelę grėsmę Lietuvos ūkininkams.
Ministrė mato grėsmę
Šiuo metu didžiuosiuose prekybos centruose lenkiškų pieno produktų pasiūla sudaro mažiau kaip 5 procentus. Jais dažniausiai prekiaujama turgavietėse bei mažose parduotuvėse.
Anot didžiųjų prekybininkų, pieno gaminiai iš Lenkijos niekada nepatenka į mėgstamiausiųjų dešimtuką, todėl, prekybininkų teigimu, gyventojai teikia pirmenybę vietos gamintojų produkcijai.
Jei būtų didesnė paklausa lenkiškiems produktams, verslininkai jų daugiau ir siūlytų.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad Lenkijos gamintojų siekis didinti pardavimus Lietuvoje yra rimta grėsmė šalies ūkininkams, kurie yra silpniausia pieno sektoriaus grandis.
Dėl to, siekiant apsaugoti šalies gamintojus, planuojama imtis rimtų žingsnių, pavyzdžiui, skatinti lietuviškos produkcijos vartojimą.
Pasiūla didės
Daugelis lenkų pieno produktų jau yra gerai žinomi Lietuvos vartotojams, o ateityje jų eksportas į Lietuvą dar labiau didės, teigia Lenkijos pieno gamintojai, atvykę į Vilnių susitikti su vietos verslininkais.
„Eksportas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išlieka stabilus. Pernai į Baltijos šalis lenkiškos pieno produkcijos buvo eksportuota už 81,06 mln. Eur, o eksportas į Lietuvą padidėjo net 7 procentais. Prognozuojama, kad ateityje pardavimai dėl didesnio pasirinkimo ir konkurencingos kainos toliau kils“, – Pieno vartojimo skatinimo fondo finansuotoje konferencijoje sakė Lenkijos ambasados Vilniuje atstovas Henrykas Szymanskis.
Lenkų pieno gamintojai kaip svarbų savo konkurencinį pranašumą akcentavo ne tik kainą, bet ir kokybę. Pasak Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.
„Netolygų kainų pasiskirstymą prekybos vietose galima paaiškinti tuo, kad mūsų pieno produktų perdirbimo ir gamybos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitomis šalimis, dėl mažesnių energijos kaštų ir pigesnės darbo jėgos. Mes turime vienus iš moderniausių ūkių Europoje, esame išsaugoję švarią, neužterštą aplinką, todėl galime pasiūlyti labai aukštos kokybės produkciją ir išlaikyti gerą kainos santykį“, – sako A. Maliszewska.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, kokybės atžvilgiu lenkiškas produktas iš esmės nesiskiria nuo lietuviško. Tad jei 82 proc. riebumo tiek lenkiškas, tiek lietuviškas sviestas yra identiškas ir skiriasi tik jo kaina, vartotojas pasirinks tą, kuris yra pigesnis.
„Pirkėjas viską skaičiuoja. Jei šiandien įvežtinių lenkiškų produktų į Lietuvą kaina būtų tik truputį didesnė nei pačioje Lenkijoje, tai niekas į Lenkiją daugiau nevažiuotų – viskas būtų perkama čia. Visgi, Lenkijoje pridėtinės vertės mokestis yra 7 procentai, o pas mus – 21, todėl pirkti Lenkijoje yra pigiau. Bet jei šis mokestis taps žemas ir kainos bus beveik vienodos, žmonės nebevažiuos į Lenkiją, kadangi neapsimokės pati kelionė“, – sako A. Stančikas.
Lietuvos pirkėjai dažnai atkreipia dėmesį, kokia yra produkto kilmės šalis. Dažnai tai tampa lemiamu kriterijumi vartotojui apsispresti. Ką žymė „pagaminta Lenkijoje“ pasako apie lenkiškus pieno produktus?
Pasak A. Maliszewskos, nepriklausomai nuo produkcijos šalies gamintojos, visi rinkoje esantys pieno produktai privalo būti saugūs ir kokybiški. Europos Sąjungoje yra taikoma bendros rinkos politika, todėl visiems bet kurioje ES valstybėje gaminamiems pieno produktams saugos reikalavimai yra vienodi.
„Pieno produktų ne tik sauga, bet ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jų gamybai gaunamos pieno žaliavos. Laimi tie gamintojai, kurių nuolatiniai pieno tiekėjai turi aukštą pieno gamybos technologiją, investuoja ne tik į gamybos procesų tobulinimą, bet ir į aukštos kokybės pieno žaliavos gamintojų paieškas.
Lenkiški pieno produktai yra pigesni, tačiau žaliava yra netgi brangesnė. Pagal „Eurostat“ duomenis, neperdirbtas lenkiškas pienas yra 20-28 proc. brangesnis nei lietuviškas, todėl Lenkija jo importuoja iš Lietuvos“, – sakė Lenkijos pieno rūmų vadovė.
Visame pasaulyje lenkiškos produkcijos eksportas 2015 m. siekė 1,851 mln. Eur – tai 12 proc. mažiau nei 2014 m. Didžiausią įtaką tam turėjo maisto produktų embargas į Rusiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas apie Vyriausybės siekį gynybai skirti ne mažiau 3,5 proc. BVP: minimalus lygis2
Prezidentas Gitanas Nausėda būsimos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) traktuoja kaip minimalų lygį. ...
-
LTG vadovai: „Rail Baltica“ finansuoti galima iš RRF, europinių Sanglaudos fondų2
Finansavimo Baltijos šalis su Vakarais sujungsiančios geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui po 2027-ųjų galima ieškoti RRF ir Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fonduose, sako valstybės valdomos „Lietuvos geležinke...
-
V. Šilinskas: reformavus antrąją pensijų pakopą, kaupiama joje būtų taip pat vangiai2
Būsimai Vyriausybei planuojant liberalizuoti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad pokyčiai minėtą pakopą prilygintų trečiajai, kuri ir taip nepopuliari tarp gyventoj...
-
Neveikia kai kurių institucijų svetainės
Dėl informacinės infrastruktūros techninio gedimo neprieinamos kai kurios krašto apsaugos sistemos ir dalies valstybės institucijų interneto svetainės, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vyriausybė išplėtė dvigubos paskirties prekių, kurių eksportas kontroliuojamas, sąrašą
Siekiant riboti Rusijos galimybes kariauti Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį praplėtė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą. ...
-
Seimo komitetas ragina nepritarti ES ir „Mercosur“ prekybos sutarčiai1
Lietuvos valdžios institucijoms pritariant Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos ekonominio aljanso „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimui, Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė rekomenduoti Lietuvai ES Ministrų taryboje jam nepritarti.&...
-
Nuo kitų metų Klaipėdoje įsigalios turisto mokestis1
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę. ...
-
Patvirtinus mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą, vežėjai žada investuoti užsienyje3
2025 metams patvirtinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomą apie 1,5 karto mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą nei šiemet, Lietuvos logistikos įmonės pareiškė kursiančios darbo vietas ir investuosiančios kaimy...
-
Vyriausybė siūlo negriežtinti mažų statybų kurortuose sąlygų
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui negriežtinti sąlygų statant ar atnaujinant sodo namelius ir kitus nedidelius bei nesudėtingus statinius kurortuose ar saugomose teritorijose. ...
-
S. Skvernelis dėl stringančio „Rail Baltica“ projekto įžvelgia kitų Baltijos šalių atsakomybę
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, j...