Vieno ir dviejų centų monetų neliks per kelerius metus?

„Kaip rodo kitų valstybių patirtis, pirmus–antrus metus (monetų – BNS) grįžimas į centrinį banką yra pats didžiausias, o paskui natūraliai žmonės atneša atsiskaityti arba atneša į centrinį ar į komercinius bankus iškeisti į kito nominalo monetas“, – žurnalistams trečiadienį teigė LB Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši) pažymėjo, kad siūlomu įstatymu nesiekiama atsisakyti grynųjų pinigų, kurie šiuo metu sudaro 62 proc. visų atsiskaitymų mažmeninėje prekyboje.

„Nėra intencijos atsisakyti grynųjų kaip tokių. Yra siekiama, kad kaip tik juos būtų patogiau vartoti ir kad smulkių monetų mes patys neišmėtytume vien dėl to, kad jos per smulkios“, – žurnalistams sakė A. Kuniyoshi.

Asta Kuniyoshi. I. Gelūno / BNS nuotr.

„Šitas klausimas nėra apie įpročių keitimą, o tiesiog apie tai, kad žmogui būtų patogiau atsiskaityti“, – pridūrė ji.

A. Kuniyoshi teigimu, įsigaliojus įstatymui ir apyvartoje kurį laiką dar išliekant 1 ir 2 centų monetoms, Lietuvos bankui jų nebereikėtų kaldinti. Tuo metu 5 centų monetų, pasak LB atstovės, kol kas atsisakyti neplanuojama. 

Nėra intencijos atsisakyti grynųjų kaip tokių. Yra siekiama, kad kaip tik juos būtų patogiau vartoti ir kad smulkių monetų mes patys neišmėtytume vien dėl to, kad jos per smulkios.

 

„Kai būtų priimtas atitinkamas įstatymas, Lietuvos bankui nebereikėtų kaldinti (1 ir 2 centų monetų – BNS), nes mes nuspręsti nebekaldinti 1 arba 2 centų negalime, tam turi būti teisės aktas“, – teigė A. Kuniyoshi.

Seimo Teisės departamentui anksčiau atkreipus dėmesį, kad dėl įstatymo apyvartoje nesumažėtų 1 ir 2 centų monetų, E. Lisinskaitė sakė, kad mokėtina suma bus suapvalinta taip, kad šių monetų mokant ar gaunant grąžą dažniausiai neprireiks.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Iniciatyvai einant į priekį žmonės natūraliai išsileis savo tuos centrus ir nebeturės jų mokėti. (...) Ką rodo kitų valstybių praktika, kaip dalinasi slovakų ar belgų kolegos, kad grįžtančių monetų iš rinkos, tai yra iš prekybininkų į centrinį banką padidėjo apie 30 proc., todėl tas grįžimas tikrai yra. Todėl ilguoju laikotarpiu tų monetų prekyboje turėtų nelikti“, – teigė E. Lisinskaitė.

Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas priėmė svarstyti Euro įvedimo bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas, numatančias apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą atsiskaitant grynaisiais.  

„Projektas dabar yra pateiktas Seimui, yra gautos pastabos, mes maksimaliai į jas atsižvelgsime. Dabar vyksta ir derinimasis su Finansų ministerija. Rudenį turėtų turėtų išeiti Vyriausybės išvada dėl šitų projektų ir tada tikėkimės prasidės rudenį svarstymas Seime“, – žurnalistams sakė A. Kuniyoshi.

Vis dėlto Seimo teisininkai šį projektą sukritikavo ir pateikė kelias dešimtis pastabų. Pasak jų, siūlomi pakeitimai turėtų būti įteisinti atskiru įstatymu, be to, jie pasigedo taisyklių nesilaikymo pasekmių vertinimo.

„Mūsų teisininkai laikėsi nuomonės nedauginti dabar esančių teisės aktų ir įdėti nuostatas į galiojantį (įstatymą – BNS). Seimo Teisės departamentas turi kitą nuomonę. Mums svarbus rezultatas“, – sakė A. Kuniyoshi.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešiose ES valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama.