Laukia geresni, bet ne labai geri metai

Nauji metai – nauji mokesčiai. Ši tautos išmintis kitais metais neturėtų pasitvirtinti: prognozuojama, kad gyventojų mokesčių našta mažės. Tiesa, pokytis bus labai nedidelis, todėl bendrą mokestinę sistemą būtina keisti.

Naudos mažai

Didžiosios dalies dirbančių šalies gyventojų sumokama mokesčių suma kitais metais, palyginti su 2013-aisiais, mažės. Skaičiuojant nuo darbo užmokesčio fondo, uždirbantiems minimalų atlyginimą mokesčių našta palengvės 1 procentiniu punktu, o gaunantiems aukštesnes pajamas mokesčiams tenkanti pajamų dalis sumažės tik jei jie turi vaikų. Tokie duomenys nustatyti po lapkričio pabaigoje "Swedbank" Asmeninių finansų instituto atliktos gyventojų mokamų mokesčių analizės.

Įvertinę 2014 m. numatytus mokesčių pakeitimus, ekspertai prognozuoja, kad mažiausiai uždirbantys mokesčiams skirs 13 litų, o vidutinį darbo užmokestį gaunantys – 11 litų per mėnesį mažiau.
Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) sukuriamo mokesčių progresyvumo uždirbančių daugiau nei 3850 litų per mėnesį mokestinė našta mažės tik tuo atveju, jei asmuo ar šeima augina nepilnamečius vaikus. Nes papildomas NPD, taikomas tik tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, nuo 2014-ųjų sausio 1 d. didės 100 litų – iki 200 litų – už pirmą vaiką.

Šiais metais 1000 litų neatskaičius mokesčių gavusio, netaupančio ir finansinių įsipareigojimų neturinčio gyventojo atveju pagrindiniams pajamų ir vartojimo mokesčiams buvo skirta 54 proc. darbo užmokesčio fondo (1312 litų per mėnesį), apimančio darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, arba kiek daugiau nei 700 litų per mėnesį.

Vidutinį mėnesinį atlyginimą – 2305 litus neatskaičius mokesčių – uždirbusio gyventojo mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo (3024 litų) siekė 57 proc., arba 1728 litus.

Išlaidos padidės

Odeta Bložienė, "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje, patvirtino, kad NPD padidinimas iš tiesų didelės reikšmės gyventojų pajamoms neturės ir smarkiai mokesčių naštos nepalengvins.

"Naštą mažina dar vienas pokytis. Nuo kitų metų didėja papildomas neapmokestinamasis dydis, kuris taikomas visiems, nepriklausomai nuo jų pajamų, bet priklausomai nuo turimų vaikų skaičiaus", – teigė O.Bložienė. Ji paaiškino, kad šiuo metu už pirmą vaiką taikomas 100 litų NPD bus pakeltas iki 200 litų. Šiuo metu 200 litų mokami tik už antrą vaiką šeimoje.

"Iš esmės jis keliais litais sumažina tą mokestinę naštą, kas ir padidina gyventojų pajamas, bet realus pokytis tikrai minimalus", – sakė pašnekovė.

Pokytis bus silpnai jaučiamas ir dėl nuo kitų metų didėjančių akcizų. Kylantys alkoholio ir degalų akcizai didins gyventojų išlaidas. Todėl gaunantys daugiau kaip 3 tūkst. litų pokyčio nepajaus, net ir tuo atveju, jei augina nepilnamečius vaikus.

"Dėl auginamų vaikų sumažėjus mokestinei naštai, gyventojai tikrai padidins vartojimą. O tie, kurių pajamos yra mažiausios, turės 13 litų naudą. Bet iš tikrųjų tokia menka ta nauda, kad, padidėjus kitoms kainoms, ši suma labai sparčiai pradings biudžete ir realaus pokyčio bei palengvėjimo žmonės tikrai nepajaus", – tikino O.Bložienė.

Jai pritarė ir banko "Nordea" ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio nuomone, NPD padidinimas yra labiau simbolinis žingsnis, o ne reali nauda gyventojams.

"NPD padidėja vos 100 litų, nuo 470 iki 570 litų. Kitas dalykas – dar šiek tiek pasikeičia skaičiavimo formulė. Dėl to padidėjimas yra toks, kad minimalų darbo užmokestį, t. y. 1000 litų, gaunančių darbuotojų pajamos padidės 21 litu. Tai, be abejo, šioks toks padidėjimas, t. y. 2 proc. augimas. Bet, na, didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams tas padidėjimas bus gerokai mažesnis. Mes žinome, kad kuo didesnės pajamos, tuo NPD efektas mažesnis. Tad manyčiau, kad dėl NPD sumažinimo vidutiniškai 1 proc. padidės darbo užmokestis", – aiškino Ž.Mauricas.

Daugiausia moka darbdavys

Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis per mėnesį 369 litus, arba 16 proc. bruto atlyginimo, sumoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 320 litų – gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 138 litus – privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSDĮ), 112 litų akcizų ir 69 litus mokesčio "Sodrai" formomis. Tačiau didžiausią sumą – beveik 719 litų – sudaro darbo jėgos mokesčiai, kuriuos už darbuotoją sumoką darbdavys.

"Šiais metais Pasaulio banko iniciatyva atlikta mokesčių analizė parodė, kad iš 185 pasaulio šalių, kurios buvo analizuojamos, tik 13-oje darbo jėgos mokesčiai, kuriuos moka darbdaviai, yra didesni nei Lietuvoje", − sakė O.Bložienė.

Aukštas darbo jėgos apmokestinimas turi nemažą neigiamą efektą Lietuvos ekonomikai. Darbdaviai, norėdami išvengti didelių mokesčių valstybei, dažnai moka mažesnius oficialius atlyginimus, o kitus pinigus sumoka vokeliuose.

"Mes turime suprasti, kad aukštas darbo jėgos apmokestinimas neskatina mokėti didelių atlyginimų ir kurti brangių darbo vietų, nes yra patrauklesnių vietų investuoti, kur darbuotojas yra pigesnis, kartu pridėjus mokesčius", – vieną iš neigiamų aspektų įvardijo O.Bložienė.

Konkurencingumas mažėja

Taip pat dėl aukšto darbo jėgos apmokestinimo valstybė tampa ne tokia konkurencinga, pritraukiant užsienio investicijas. Be to, jos teigimu, Lietuvoje labai žema mokesčių mokėjimo moralė. Todėl nors mokesčiai ir dideli, jie nesurenkami.

"Didelis darbo jėgos apmokestinimas dar nereiškia, kad tų mokesčių surinkimas yra geras arba pakankamas, nes didelis darbo jėgos apmokestinimas taip pat skatina šešėlinės ekonomikos buvimą. Jeigu pasižiūrėtume į vadinamąją šešėlinės ekonomikos struktūrą, darbo santykiai yra viena didžiausių dalių kartu su kontrabanda. Aukštas darbo jėgos apmokestinimas tikrai neskatina išeiti iš šešėlio. Todėl turime blogų padarinių, kaip blogas mokesčių surinkimas", – sakė pašnekovė.

Ji tikino, kad mokesčių vengimas tiesiogiai priklauso nuo mokesčių dydžio. Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė tikimybė, kad gyventojai juos stengsis apeiti. "Aukštas darbo jėgos apmokestinimas kaip tik paskatina tą pasitraukimą ir nelegalių būdų ieškojimą, o ne padeda surinkti daugiau mokesčių. Todėl, jeigu vertiname ilgą periodą, menkesnis darbo jėgos apmokestinimas ilgu laikotarpiu tikrai turėtų didesnę naudą, ir mokesčių surinkimo požiūriu, nes kai kuriuos paskatintų tiesiog pereiti prie oficialaus darbo užmokesčio mokėjimo", – įsitikinusi O.Bložienė.

Jos nuomone, jeigu darbdavys rizikuos, vengdamas mokesčių, bet sutaupys vos kelis ar keliolika litų, jis bus labiau linkęs nemokėti atlyginimų vokeliuose ir suteikti savo darbuotojams socialines garantijas.
"Tai turi būti vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Tai ne tik darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, bet ir tos darbo jėgos lankstumo didinimas, santykių reguliavimas", – mano pašnekovė.

ES esame paskutiniai

Ž.Mauricas teigė, kad darbo jėgos apmokestinimas ne tik turėtų būti, bet ir yra vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Tačiau taip pat pripažino, jog šia linkme žengtas tik labai mažas žingsnis.
"Padidintas NPD, o tarifai liko tokie, kokie buvo. Realiai dėl mokesčių pakeitimų tas teigiamas efektas bus labai mažas. Ir kadangi dar šiek tiek didės ir gamtinių dujų, ir kitų akcizinių prekių akcizai, efektas bus tikrai labai nedidelis arba jo iš esmės nebus. Ir tai nėra gerai, nes mūsų mokesčių sistema, kaip rodė pastarųjų metų tendencijos, akivaizdžiai netinka mūsų ekonomikai, netgi taip griežtai būtų galima pasakyti", – sakė Ž.Mauricas.

Jis taip pat pateikė jau minėtą priežastį, kad mokesčių tarifai dideli, bet mokesčiai nesurenkami. Pašnekovas tvirtino, kad Lietuva ES surenka bene mažiausiai mokesčių.

"Mus netgi aplenkė Bulgarija ir Rumunija. Viena vertus, taip yra todėl, kad šešėlinė ekonomika gana didelė. Pažiūrėkime vien tik į tai, koks didelis skaičius darbuotojų privačiajame sektoriuje oficialiai gauna minimalų darbo užmokestį. Aš tikrai manau, kad dar bent du trečdaliai gauna kokių nors pajamų papildomai, nes tikrai statistika tiesiog akis bado. Tai yra didžiausia problema – šešėlis", – aiškino Ž.Mauricas.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje taikoma daug mokestinių išimčių. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė PVM lengvatą šildymui, taip pat paminėjo nedidelius nekilnojamojo turto mokesčius.

Naudingesnė – pašalpa

Ž.Mauricas pritarė O.Bložienei, kad didesnis darbo jėgos apmokestinimas skatina šešėlinės ekonomikos atsiradimą.

"Visi moksliniai tyrimai patvirtina, kad kuo didesnis darbo jėgos apmokestinimas, tuo didesnis šešėlis, tuo didesnis vokelių skaičius, tuo labiau žmonės yra linkę oficialiai neįsilieti į darbo rinką. Mes turime labai daug tokių atvejų, kai žmonėms daug labiau apsimoka gauti pašalpas ir apskritai neiti dirbti, nes pradėjus dirbti jiems tos visos pašalpos atimamos ir papildomos pajamos, kurias jie pradeda gauti, nekompensuoja tų nuostolių, kuriuos jie patiria pradėję dirbti. Manyčiau, tai labai didelė problema, nes tai didina ir nedarbo lygį Lietuvoje, taip pat aktyvumo lygį, – nurodė ekonomistas ir pridūrė, kad Lietuvoje įsitraukimo lygis mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje, ką jau kalbėti apie Skandinavijos valstybes. – Dalis gyventojų dirba nelegaliai arba užsiima kontrabanda, arba dirba kokius nors darbus, bet jų neformina, o tai iš tiesų kenkia ir Lietuvos ekonomikai apskritai, ir valstybės biudžetui."

Taip pat neigiamai ekonomiką veikia ir didelis skirtumas tarp mokesčių, pavyzdžiui, kapitalo. Tokiu atveju įmonė, planuodama, kaip pasidalyti uždirbtą pelną, ieško būdų kuo mažiau mokesčių sumokėti valstybei ir kuo daugiau jų palikti įmonei.

"Be abejo, darbuotojams duoti tiesiog neapsimoka, nes jeigu duodi darbuotojams, 42 proc. tų pajamų atitenka valstybei. Jeigu atiduodi akcininkams, tie mokesčiai gerokai mažesni. Tai ir yra visa esmė. Natūralu, kad įmonės nori kuo mažiau pinigų sumokėti valstybei, – tai natūralus siekis, jos tai ir turėtų daryti. Jos stengiasi kiek įmanoma mažiau išmokėti per oficialų darbo užmokestį", – sakė Ž.Mauricas.
Šveicarijoje darbo apmokestinimas labai žemas, nes ten darbuotojai patys sumoka socialinio draudimo ir kitus mokesčius. Dėl šios priežasties algos Šveicarijoje labai didelės – įmonėms naudingiau sumokėti pinigus darbuotojams kaip atlyginimą. Lietuvoje, pašnekovo teigimu, yra priešingai.

"Būtent tie du dalykai ir lemia tai, kad mūsų atlyginimai gerokai mažesni negu latvių ar estų, nors mūsų bendrasis vidaus produktas nėra mažesnis", – teigė Ž.Mauricas.

Finansinės sąlygos gerės

Nors NPD padidinimas ar mokesčių pasikeitimai neturės didelės įtakos gyventojų pajamoms, abiejų pašnekovų nuomone, gyventojai turėtų pajausti finansinių sąlygų pagerėjimą dėl kylančių atlyginimų ir gana mažos infliacijos.

Šių metų lapkritį Lietuvos bankas pristatė Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Jose prognozuojama, kad darbo užmokestis ateinančiais metais toliau augs vidutiniškai 3–4 proc., o infliacija turėtų išlikti apie 1,5 proc.

O.Bložienė įsitikinusi, jog kainos nenukris tiek, kad smarkiai padidėtų namų ūkių perkamoji galia.

"Net jeigu kainos išliks tokios, kokios yra šiais metais, didelės paskatos << nuo esamų pajamų >> tikrai nebus. NPD tikrai nepadės. Bet yra kitų veiksnių, kurie lems namų ūkių finansinę situaciją ir jos gerėjimą", – sakė pašnekovė. Jos nuomone, vienas iš tų veiksnių – jau minėtas darbo užmokesčio didėjimas. Kitas – darbo rinkos situacijos gerėjimas ir mažėjantis nedarbas. "Jis taip pat papildys gyventojų kišenes. Jeigu žiūrėtume į bendrą finansinę situaciją, ji yra gerėjanti, bet kad mokesčių aspektu našta bus lengvesnė, tikrai negalime sakyti", – kalbėjo O.Bložienė.

Atsigavimą jaus visi

Ž.Mauricas taip pat mano, kad šalies gyventojai turėtų pajausti finansinį pagerėjimą.

"Jau šie metai yra tam tikri lūžio metai, kai didesnė dalis gyventojų pradeda jausti tą ekonomikos atsigavimą. Prieš tai 2009–2011 m. pajamos kilo visų pirma įmonių savininkams, tada – darbuotojams tų įmonių, kurios buvo orientuotos į eksportą, arba aukštos kvalifikacijos darbuotojams, t. y. būtent tiems darbuotojams, kurių įmonės nenorėjo prarasti, arba darbuotojams tų sričių, kuriose net ir per krizę buvo pasiekta labai gerų rezultatų", – aiškino jis.

Ž.Maurico teigimu, informacinių technologijų sektoriuje dirbančių ekspertų užmokestis didėjo jau 2010–2012 m. Pašnekovų teigimu, artėjančiais metais atlyginimai turėtų didėti ir mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams beveik visuose sektoriuose.

"Manyčiau, tą ekonomikos atsigavimą jaus didžioji dalis gyventojų. Juolab kad infliacija prognozuojama vis dar gana maža, taigi tas realus pajamų padidėjimas bus gana matomas", – įsitikinęs Ž.Mauricas.